Ievalukoicfractals

Vakar WoW University mokslo metų atidaryme – daug įkvėpimo, bendrystės ir prasmingų susitikimų.

Šiemet antrąjį sezoną pradėjo „1000 moterų“ projektas, padedantis moterims stiprinti žinias, pasitikėjimą savimi ir drąsiau grįžti į profesinį kelią.

Gera prisidėti prie šio projekto kaip mentore. 💙

Prof. dr. Eugenijus Laurinaitis – vienas iš žmonių, kurie mane įkvėpė rinktis psichologijos studijų kelią. 😇

WoW University renginyje jo mintys vėl grįžo prie vienos temos – žmogaus pasirinkimų ir atsakomybės už juos.

Mūsų kultūroje trūksta gebėjimo priimant sprendimus numatyti ir įvertinti jų ateities pasekmes. Siekiame žinių, kompetencijų, augimo, tačiau ne visada sustojame paklausti savęs: kam? Ką iš tikrųjų norime su tomis žiniomis ir savo talentais pasiekti?

Jis kalbėjo ir apie tai, kad gyvenimas nėra kažkas abstraktaus, kas tiesiog vyksta – gyvenimą kuriame savo kasdieniais sprendimais. Gyvenimas, tai ką aš gyvenu, o čia laisvė ir atsakomybė eina kartu.

Ir kartais priimti sprendimą ir suklysti yra daug geriau nei nieko nespręsti, tikintis, kad viską sutvarkys laikas. Laikas pats savaime nieko neišsprendžia – jis tik suteikia žmogui erdvės priimti sprendimą.

Tad šiuo įrašu kviečiu sustoti ir savęs paklausti ne „ko dar galiu išmokti?“, bet ir „kam visa tai?“ ❤️

Renginio vakaro reziumė: Kai negalime paaiškinti savo vidinės būsenos, ji dažnai atrodo daug didesnė, chaotiškesnė ir sunkiau valdoma, todėl vos tik randame žodį, kuris tarsi tiksliai apibūdina mūsų patirtį: ar tai nerimas, prisirišimas, perfekcionizmas, atstūmimo baimė, perdegimas ar dar vienas psichologinis terminas, atsiranda keistas palengvėjimas, jausmas, kad supratome, kas su mumis vyksta. 💜

Tačiau pavadinti savo būseną dar nereiškia suprasti save. Galime labai tiksliai žinoti, kaip vadinasi mūsų reakcija, ir vis tiek kartoti tuos pačius pasirinkimus, santykių scenarijus ar elgesio modelius.

Todėl savęs pažinime akcentuoju tai, kaip tam tikra būsena kartojasi žmogaus gyvenime, kokiose situacijose ji atsiranda, kaip keičiasi mūsų elgesys ir kokius pasikartojančius modelius aplink save sukuriame.

Kodėl žmogaus labiausiai norisi tada, kai jo nebėra šalia? 😇

Kartais žmogus yra šalia, tačiau mūsų jausmai nėra tokie stiprūs. Atsiranda abejonių, norisi daugiau erdvės, pradedame matyti tai, kas erzina. Tačiau kai jis atsitraukia, tampa nebe toks pasiekiamas, staiga atsiranda labai stiprus noras jį susigrąžinti.

Psichologija gali paaiškinti daugybę mechanizmų, kurie čia vyksta, tačiau man įdomesnė kita šio reiškinio pusė – kodėl vienam žmogui tai tampa pasikartojančiu santykių modeliu, o kitam ne? 🙂

Nes kartais problema nėra konkrečiame žmoguje. Problema gali būti tame, kaip mes apskritai kuriame santykį su artumu ir atstumu.

Jeigu žmogaus norisi tada, kai jis tolsta, jeigu jo buvimas šalia pradeda mažinti jausmų intensyvumą, o praradimo galimybė juos vėl suaktyvina, tai jau gali būti ne vienos istorijos detalė, o pasikartojantis modelis.

Būtent tokie pasikartojimai yra įdomūs fraktalinėje analizėje. Žiūrime ne į tai, kuris žmogus buvo „teisingas“ ar „neteisingas“, ir nebandome iš vienos situacijos nustatyti, kas su žmogumi vyksta. Analizuojame pasikartojančią struktūrą – kaip žmogus reaguoja į santykį, kada atsiranda artumas, kada norisi atsitraukti, kas nutinka atsiradus atstumui ir kokie sprendimai kartojasi skirtingose gyvenimo situacijose.

Todėl kartais labai svarbu ne tik suprasti, kodėl šį kartą taip stipriai pasiilgome žmogaus, bet pastebėti, ar mūsų gyvenime jau yra buvę toks pats scenarijus.

Nes vienas santykis gali būti istorija, o tas pats scenarijus, pasikartojantis vėl ir vėl, jau tampa modeliu. Ir būtent modelį galima pradėti pažinti.

Į „1000 moterų“ projektą grįžtu dar kartą. 🤍

Praėjusiais metais šiame projekte jau buvau mentorė, o šiemet labai džiaugiuosi galėdama šį vaidmenį tęsti.

Man tai vienas iš tų projektų, kuriuose labai aiškiai matau savo darbo prasmę. Nes dažnai moteriai nereikia dar vieno patarimo, dar vienos motyvacinės frazės ar atsakymo, kaip ji „turėtų“ gyventi. Kartais daug svarbiau turėti erdvę sustoti ir iš tikrųjų pažvelgti į save.

Kas vyksta mano gyvenime? Kodėl kartojasi tam tikros situacijos? Kodėl vienose srityse jaučiuosi stipri, o kitose vis grįžtu prie tų pačių sunkumų? Kodėl suprantu, ką reikėtų keisti, bet pokytis vis tiek nevyksta?

Būtent tokie klausimai yra labai arti mano kasdienio darbo su savęs pažinimu, emociniais ir elgesio modeliais bei fraktaline analize.

Todėl labai gera dar kartą būti šioje bendrystėje ir susitikti su moterimis, kurios ieško ne greito atsakymo, o nori geriau suprasti save ir savo gyvenimo scenarijus.

Ačiū „1000 moterų“ ir @ komandai už pasitikėjimą ir už galimybę būti šio projekto dalimi jau antrus metus. 🤗

Testas sako: „Esi vizionierius“, „esi analitikas“, „esi organizatorius“. Ir dažnai mums patinka gauti tokį atsakymą, nes jis suteikia jausmą, kad pagaliau šiek tiek geriau supratome save. Tarsi vienas žodis galėtų paaiškinti, kodėl elgiamės taip, kaip elgiamės. 🤗

Tačiau kas iš tikrųjų slypi po tuo žodžiu? Jei esi analitikas, kaip tai veikia tavo sprendimus, santykius ir reakcijas į neapibrėžtumą? Jei esi vizionierius, kas vyksta tada, kai idėją reikia paversti konkrečiu veiksmu? Jei esi organizatorius, kaip elgiesi tada, kai gyvenimas staiga tampa nenuspėjamas?

Mes labai mėgstame save sudėti į kategorijas. Introvertas, perfekcionistas, empatas, lyderis, analitikas. Etiketės suteikia aiškumo, tačiau kartu gali sukurti iliuziją, kad save jau supratome. Nors iš tikrųjų sužinojome tik vieną savo dalį.

Savęs tampa įdomus tada, kai pradedame matyti, kaip mūsų vidinė struktūra atsispindi kasdienybėje – kaip priimame sprendimus, reaguojame į pokyčius, kuriame santykius, elgiamės įtampoje ir kokius scenarijus gyvenime esame linkę kartoti. 👐🪄

Būtent todėl fraktalinėje analizėje man įdomus ne dar vienas apibūdinimas, kurį galėtume sau priskirti. Įdomu ką galima pamatyti giliau – savo struktūrą, jos pasikartojimus ir tai, kaip jie atsiskleidžia skirtingose gyvenimo srityse. Nes kartais neužtenka žinoti, koks esi. Daug svarbiau pradėti suprasti, kaip tai veikia tavo gyvenimą. 💛

Smagu, kai projektai sugrįžta, o kartu su jais – galimybė dar kartą prisidėti prie pokyčio. Ypač prasminga dirbti su temomis, kurios paliečia žmogaus gyvenimą taip giliai kaip išsėtinė sklerozė. Tokie susitikimai vis iš naujo įkvepia ir primena, kodėl tai, ką darau, yra svarbu. 😇❤️

Nuo rugsėjo 28 d. Iki gruodžio mėn. pradedame fraktalinio piešimo užsiėmimų ciklą ir kviečiame kartu atrasti ne tik spalvų bei linijų pasaulį, bet ir šiek tiek daugiau sužinoti apie save.

Kas yra fraktalinis piešimas?
Tai piešimo ir savęs pažinimo metodas. Piešinys pradedamas kuriant nepertraukiamą liniją užmerktomis akimis, o susidariusios formos ir laukeliai vėliau spalvinami. Piešinys kuriamas spontaniškai, iš anksto neplanuojant, todėl svarbus ne gebėjimas gražiai piešti, o pats procesas. Piešiamos linijos, susidariusios formos ir pasirinktos spalvos vėliau aptariamos bei analizuojamos.
Stebint piešinį galima daugiau sužinoti apie tai, kaip žmogus jaučiasi, kokios emocijos šiuo metu vyrauja, kaip jis reaguoja į aplinką, kokie jo įpročiai ar elgesio modeliai gali kartotis. Spalvų pasirinkimas, linijų pobūdis, formų dydis ir jų išdėstymas gali tapti įdomiu pagrindu geriau pažinti save.
Užsiėmimų metu mokysimės ne tik kurti fraktalinius piešinius, bet ir juos stebėti bei analizuoti – bandysime suprasti, ką mūsų pačių pasirinktos linijos, formos ir spalvos gali mums pasakyti apie mus pačius.

Tai galimybė:

pažvelgti į save kiek kitu kampu;

daugiau dėmesio skirti savo emocijoms ir vidinei būsenai;

atsipalaiduoti ir atsitraukti nuo kasdienybės;

pažadinti kūrybiškumą ir vaizduotę;

išmokti geriau pastebėti bei suprasti savo reakcijas ir pasirinkimus.

Pirmasis užsiėmimas – rugsėjo 28 d. 18:00–20:30 val.

Kviečiame registruotis https://forms.gle/m8LRmhefbB7spxhG7
📍 Vieta: Žukausko g. 4–72, Vilnius (Šiaurės miestelis).

Užsiėmimus ves Ieva Mažionytė Lukoic, licencijuota fraktalinio piešimo meistrė, koučerė ir B.E.S.T. kūno terapeutė.

Kviečiame prisijungti prie užsiėmimų ciklo ir atrasti, ką gali papasakoti jūsų piešinys.

Lauksime jūsų!

Nebūtina savęs taisyti.

Kartais, kai kažkas mūsų gyvenime netenkina, pirmiausia pradedame galvoti, ką savyje reikėtų pakeisti – gal reikėtų mažiau kontroliuoti, lengviau pasakyti „ne“, kitaip reaguoti ar išmokti priimti kitokius sprendimus.

Tačiau ne visada pirmiausia reikia galvoti apie tai, ką savyje pakeisti. Kartais daug svarbiau suprasti, kodėl elgiamės būtent taip ir kaip mūsų įprastas elgesys veikia mūsų pasirinkimus skirtingose situacijose. 🙂

Fraktalinė analizė man yra viena iš priemonių, padedančių į šiuos dalykus pažvelgti giliau – tyrinėti žmogaus mąstymo, elgesio ir sprendimų modelius, pastebėti tai, kas kartojasi, ir pažiūrėti, kaip šie pasikartojimai atsispindi jo gyvenime.

Tai nėra bandymas surasti, ką žmoguje reikia „sutvarkyti“. Greičiau tai galimybė atsitraukti nuo įprasto savęs vertinimo ir kartu patyrinėti, kas iš tikrųjų vyksta, nes kai geriau suprantame savo elgesį ir priežastis, kurios slypi už mūsų pasirinkimų, atsiranda daugiau aiškumo ir daugiau galimybių rinktis kitaip.

Todėl pokytis ne visada prasideda nuo sprendimo „nuo šiandien elgsiuosi kitaip“. Kartais jis prasideda daug anksčiau – nuo momento, kai pastebime, kaip veikiame.