SAMPRO

📲💻 https://forms.gle/RS7wSMJbjWPfs2aT9
Ko Jums neparodys konservatorių nacionalinė apklausa?

Konkrečių sprendimų aptarimas ar balsavimas už veidus ir šūkius? Racionalumas ar emocija? Protas ar širdis? Žinoma, politika labiau sukasi apie asmenybes, žmonės mėgsta pasakojimus, pagražintas politikų gyvenimo istorijas, simbolius, mažai domisi programomis. Bet juk politikoje turi likti vietos ir rinkėjų tiesioginiam dalyvavimui, sąmoningumui. Žmonės turi suprasti sprendimus, kitaip nusivils „gelbėtojais“ vėl ir vėl.

Liepą pradėjau aktyvią rinkimų kampaniją nuo gyventojų apklausos:☎️📞📲
https://forms.gle/RS7wSMJbjWPfs2aT9

Daugiausiai žmonės joje dalyvauja internetu. Panašią apklausą vykdo ir pagrindiniai oponentai – konservatoriai. Esminis skirtumas yra konkretumas. Tėvynės sąjungos apklausoje yra bandoma parodyti šūkius ir temas, su kuriomis opozicija nori laimėti rinkimus. Apklausa tikrai gerai paruošta, tik joje nėra aštrių kampų, visi atsakymai į klausimus yra patrauklūs rinkėjui: gerinti, plėsti, modernizuoti, sutelkti. Mano apklausa yra ne apie tai. Aš esu į praktinius sunkius vertybinius sprendimus orientuotas politikas ir noriu sužinoti žmonių nuomonę apie juos. Siekiu, kad žmonės ne tik deleguotų man sprendimų galią (išrinkdami į Seimą), bet ir patys sąmoningai priimtų arba atmestų konkrečius sprendimus.

Pavyzdžiui, mes klausiame, ar reikia garantuoti visiems moksleiviams nemokamą maitinimą, kas valstybės biudžetui kainuos didelius pinigus – juos galima skirti kitoms reikmėms. Kol kas šis sprendimas sulaukia daugiausia palaikymo (60 proc.), nes žmonės mato jame galimybę išvengti mokinių skirstymo, stigmų. Žmonės mano, jog būtų gerai, jei tas maitinimas vyktų švediško stalo principu. Kaip ir buvo galima nujausti, nemokamas maitinimas aktualesnis už „vaiko pinigų“ didinimą. „Vaiko pinigai“ jau atliko savo istorinį vaidmenį – esame vieni iš ES šalių lyderiai pagal vaikų skurdo mažėjimą.

Mano siūlomi kai kurie sprendimai gali skambėti kontraversiškai, gali kelti interesų grupių prieštaravimą, net pasipiktinimą. Tikra politika yra ne plaukimas pasroviui, o idėjų iškėlimas ir jų realizavimas, veikiant kartu su žmonėmis. Tai sunkus kelias tiek politikui, tiek ir rinkėjui.

LVŽS labai nustebino visą politinį elitą, kai 2016 metais Seime pradėjo realiai tesėti duotus pažadus. O nepatogių pažadų buvo daug. Nuo pat pradžios susidūrėme su aršiu pasipriešinimu. Mus kritikavo oponentai ir gerai apmokami lobistai, kad išdrįsome pagaliau pajudėti darnesnės, teisingesnės, sveikesnės visuomenės link, siekdami, kad šalis turėtų ateitį. Įvestas bankų mokestis, sustabdyta alkoholio pramonės, antstolių savivalė, pažabotas ciniškas farmacininkų pelnymasis iš sergančių žmonių. Pensijų fondams užkirstas kelias laisvai semti pinigus iš pensininkų kišenės. Atsimenu, kai partija gavo laišką iš aktyvaus piliečio, kuris pasigedo mūsų programoje progresinių mokesčių siūlymo ir šio laiško dėka tas siūlymas buvo grąžintas, o mūsų kadencijos metu progresinė gyventojų pajamų mokesčių skalė tapo realybe – ypač dideles pajamas gaunantys moka 32 proc. gyventojų pajamų mokestį, tuo tarpu daugumai žmonių šis mokestis nuosekliai kasmet buvo mažinamas.

Prezidento Kazio Griniaus gerovės valstybės ir socialinio teisingumo idealas – mano gyvenimo siekis. Seime visų pirma gyniau dirbančių šeimų, nepasiturinčių žmonių, smulkiųjų verslininkų interesus. Mano mintis, kad darbo skelbimuose darbdavys privalomai nurodytų siūlomą atlyginimą, buvo įtraukta į Darbo kodeksą ir leidžia darbo ieškančiam žmogui sutaupyti laiko ir jėgų. Taip pat pasiūliau finansinės paramos programą, kad jaunos šeimos galėtų pigiau nusipirkti būstą, kuri jau padeda atsigauti regionams.

Negailiu pastangų, kad Lietuvoje – ir sostinėje, ir mažame mieste ar kaime – gerai gyventų ne tik „išrinktieji“, bet ir visi. Džiaugiuosi, kad valdant LVŽS skurdo rodikliai Lietuvoje pradėjo kisti. Bet socialiniam teisingumui reikia naujų idėjų, tad svajojant apie ateitį anketoje paklausiau apie aktyviai pasaulyje aptarinėjimą idėją – trumpinti darbo dieną. Turime mintyje jau ne kartą XIX ir XX amžiuje išbandytą priemonę – kai mažinamas standartinis darbo laikas, paliekant tą patį atlyginimą ir mokant už viršvalandžius didesnį tarifą. Tyrimai rodo, kad mažėjant krūviams gerėja žmonių savijauta, jie pradeda dirbti našiau. Didžiausios korporacijos, tokios kaip „Google“, jau senokai radikaliai sutrumpino darbo laiką. Žmonės vertina laiką su šeima, skiria ji saviraiškai. Tai ypač taps aktualu, kai mūsų darbo režimą kontroliuos kompiuteriniai algoritmai, o ne gyvi viršininkai. Žmonės vis dažniau dirba prie kompiuterio ir kompiuteris seka jų darbo laiką. Deja, šio sprendimo palaikymas apklausoje kol kas nesulaukia didesnio palaikymo, žmonės kur kas palankiau vertina tradicinę darbotvarkę – sąžiningesnius mokesčius, papildomą paramą socialiai atsakingam verslui per viešuosius pirkimus. Diskusija tęsiasi – dalyvaukite.📲💻

https://forms.gle/RS7wSMJbjWPfs2aT9

Preliminarūs anketos rezultatai rodo, kad žmonės ypač aktyviai palaiko smulkaus verslo skatinimą. Valstybė gali remti jį per valstybinio banko steigimą, taikydama nuolaidas, tačiau man rūpėjo išsiaiškinti, kiek yra palaikoma mintis reikalauti, kad stambūs verslo žaidėjai prisidėtų prie smulkiųjų gerovės. Pakankamai prieštaringa idėja apriboti prekybos centrų darbą švenčių dienomis ir net sekmadieniais sulaukia pakankamai daug palaikymo (58 proc.). Žmonės yra pasiruošę aukoti savo, kaip vartotojų, komfortą tam, kad rinkoje atsirastų kiek didesnė niša smulkiam prekybos verslui. Diskutuokim toliau:
https://forms.gle/RS7wSMJbjWPfs2aT9

Šiam Seimui dažnai priekaištaujama dėl nepakankamo dėmesio gamtosaugai. Nesutinku. Verta tik priminti, kad būtent šis Seimas turėjo politines valios įvesti automobilių mokestį, absoliučiam CO atliekų laidojimo draudimui ir pan. Šioje kadencijoje dirbau Socialinių reikalų ir darbo komitete, tačiau, jei mano rinkėjai norės, matau visas galimybes skirti savo energiją žaliosios politikos įgyvendinimui. Esu universalus, sukaupiau patirties, gerai įvaldžiau įstatymų leidybos procesą ir turiu tvirtas „žalias“ pažiūras. Apklausa rodo, kad žmonės ypač palaiko miškų išsaugojimą. Dar šioje kadencijoje Seimas svarstys mano ir kolegų Virginijos Vingrienės bei Arvydo Nekrošiaus pataisas, radikaliai mažinančias miško kirtimus. Europos ir planetos biologinė įvairovė yra mūsų partijos deleguoto Europos komisaro Virginijaus Sinkevičiaus pagrindinė užduotis.

Per šiuos kelis metus LVŽS spėjo pasėti darnesnės, teisingesnės valstybės grūdą. Bet iš jo prasikalusį daigelį būtina apsaugoti, neleisti jo sutrypti. Tikiu, kad žmonės suteiks galimybę Valstiečių ir žaliųjų sąjungai tęsti pradėtus darbus, kad mes neišklystume iš teisingo kelio, vedančio ne tik į laisvą, bet ir į atsakingą, orią, darnią visuomenę.

Politnė reklama, apmokama iš LVŽS rinkimų sąskaitos.

Ramybės ir džiaugsmo Jums šių ypatingų šv. Velykų metu. Kadangi su valstybės pagalba skubam, tad norisi paskelbti visą reikalingą informaciją kuo greičiau iki Šventės. Vakar paaiškėjo sąlygos valstybės paskolai smulkiam verslui, kuri bus dalinama be užstatų ir su 10 kartų mažesnėm metinėm palūkanom nei įprasta bankuose. Pabandžiau sudėti 4 esmines valstybės pagalbos priemones (jų yra daug daugiau) žmogui karantino situacijoje, kai nėra pajamų versle ar šeimoje. Visos priemonės tobulinamos, įstatymai priimami ir po dienos jau atsiranda tvarkos ir pildomos paraiškos. Pirmi pinigai jau pervedami. Nepykit, kad Seime vyksta ginčai, dažniausiai po jų sąlygos dar pagerėja. Nepykit, kad tenka kiek pastudijuoti valstybės institucijų puslapius. Juose yra visa reikalinga info dėl to kaip gauti paramą neišeinant iš namų, bet supraskite, kad informacija nuolat pildoma, klaidos taisomos. Panašu, kad verslas pasirašė ir kontraktui dėl prastovų - prastovos paskelbtos jau 160 tūkstančių žmonių. O tai reiškia, kad valstybės paramos sąlygos tinka ir darbo vietos saugomos. Ramybės Jums!

Liko vieni rinkimai! Vieni. Paskutiniai. Ir labai, labai svarbūs.

Juose mums kaip niekad svarbu balsuoti. Svarbu dėl tų 279413 žmonių, kurie atėjo ir balsavo už Saulių Skvernelį. O kartu ir už pensijų didinimą, korupcijos mažinimą, vaiko pinigus, ir svarbiausia - žmogišką, orią, į MUS VISUS orientuotą valstybę. Už politikus, kurie, jei kartais ir klysta, tai dėl to, kad tiesiog, kaip niekas kitas iki šiol, stengiasi išlaikyti Jums duotus pažadus.

Todėl labai prašau, ateikite ir balsuokite. Tam, kad mums čia, Lietuvoje būtų lengviau dirbti. Ir tam, kad ten, Europos Parlamente, turėtume savus, patikimus žmones. Tuos kurie, kovos už Jus ir už atsakingą socialinę politiką, už 7 darbo valandas. Už teisingus mokesčius korporacijoms ir už smulkųjį verslininką, kuris juos moka. Už pagarbą ne stambiam verslui, bet mažam žmogui, kuris ten dirba.
Ateikite, balsuokite ir reitinguokite.

Balsuokite už Bronį, kuris jau parodė, kad net ir vienas “valstietis” Briuselyje gali daug.
Už Laimą, kurią pažįstų jau pusę savo dar trumpo gyvenimo, ir kuri visą laiką buvo teisingoje sudėtingų sprendimų pusėje.
Balsuokite už mane, kuris dar savo karjeros pradžioje pasirinko atstovauti dirbančius ir mažai uždirbančius, kaimo, miestelių žmones, bedarbius ir nuskriaustus. Niekada šio pasirinkimo nesigailėjau. Neišdaviau dirbdamas Lietuvoje, neišduosiu ir dirbdamas Europoje.
Tad ateikite, ir padėkite mums visiems teisingai išsirinkti.
Politinė reklama.

O kiek metų mums visiems buvo kalama į galvas, kad pasaulis „sugrius“, jei per Kalėdas nebus kur nusipirkti cigarečių ar tualetinio popieriaus.

Tomas Tomilinas: Trys mirtinos konkurencijos nuodėmės Šventos Kalėdos buvo tikra šventė Lietuvos prekybos centrų darbuotojams. Gruodžio 25-ąją turbūt pirmą kartą XXI a. Lietuvos prekybos tinklų istorijoje nedirbo didžiosios parduotuvė...

Dauguma kalbintų piliečių yra neabejingi ir pritaria akcijos idėjai.

Aurelija su Kęstučiu skubėdami pro V.Kudirkos aikštę taip pat rankose gniaužė lapelį. „Vienareikšmiškai pardavėjai turi turėti laisvadienį per šventes. Dabar vieni švenčia, o kiti turi dirbti. Net nepatogu prieš juos. Mums tikrai nereikia, kad jie dirbtų. O jei ko ir pritrūktų, vieną dieną apsieitume“, – kalbėjo pora. Jie rėmėsi ir užsienio pavyzdžiais – kai kur Europoje su žiburiu nerasi parduotuvės, dirbančios per šventes.

Skaitykite daugiau:

Ragina per šventes uždaryti parduotuves: „Noras tuomet dirbti grįstas skurdo kultūra“ Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga Vilniaus centre, prie Vyriausybės, antradienio pavakarę dalijo lapelius su kreipimusi į prekybos tinklų savininkus, direktorius, darbuotojus ragindami leisti bent kelias dienas per metus – per valstybines šventes – pardavėjams ilsėtis sumokant ...

Jungiasi svarbiausios profsąjungos. Valio! Skelbiame anksčiau darytą tyrimą apie tai, kad darbuotojai tariamai "nori" dirbti per šventes. http://www.sampro.lt/apklausos

A. Černiauskas: ar 20 eurų tikrai geriau nei Nepriklausomybės atkūrimo šventė?

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) palaiko iniciatyvą „Laisvadienis Laisvės dieną“, skirtą apginti laisvę nedirbti per šventes daugiau nei 30 tūkst. prekybos centrų darbuotojų šalyje.

„Darbdavių sukurtas mitas, kad darbuotojai džiaugiasi proga uždirbti daugiau, – pabrėžia LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas. – Kadangi dauguma prekybos centrų darbuotojų gauna minimalią mėnesinę algą, dirbdami per šventes, jie per dieną uždirba tik apie 20 eurų. Tai – tikrai ne lobis.“

Pasak A. Černiausko, būtų teisinga ir tikrai nenutiktų nieko blogo, jei šie žmonės taip pat turėtų progą švęsti valstybines šventes.

„Save laikome europiečiais, tad imkime pavyzdį iš kitų ES valstybių. Daug kur per valstybines šventes ar net sekmadieniais prekybos centrai nedirba ir niekas tragedijos nemato. Visi supranta, kad prekybos centrų darbuotojai tokie pat žmonės ir turi teisę į normalų laisvalaikį“, – sako LPSK pirmininkas.

A. Černiauskas priminė, kad per valstybines šventes daugelis įmonių ir įstaigų šalyje nedirba, todėl kiti šeimos nariai būna laisvi: „Tokios dienos – puiki proga pabūti su artimaisiais, kas tikrai maloniau nei visą dieną sėdėti kasoje. Nesąžininga prekybos centrų darbuotojams atimti tokią galimybę.“

Geros dienos.

Pagarbiai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos
Komunikacijos koordinatorė
Vaiva Sapetkaitė
+37062413623
[email protected]

Akcija įgauna pagreitį. Mus jau rodo TV3. Ačiū jiems. Protesto akcijų nebus, tačiau norime pabrėžti, kad kovo 11 diena yra laisvės ir demokratijos diena.

Akcijos „Laisvadienis Laisvės dieną!“ organizatorius Tadas Jonaitis naujienų portalui papasakojo akcijos sumanymo esmę. "Mūsų metodai visiškai demokratiški, mes skatiname socialinį dialogą ir norime švelniu būdu atkreipti visuomenės, Vyriausybės, verslo atstovų dėmesį. Bent šimtmečio proga tai būtų gražus gestas iš darbdavių pusės, jei jie būtų solidarūs ir ši darbuotojų grupė su visais piliečiais galėtų sutikti šventes kartu. Nors valstybinės šventės, kad būtų nedarbo dienos. Tai mažiausia ką galėtų mūsų verslininkai padaryti“, – portalui tv3.lt sakė Tadas Jonaitis

Siekia nedarbo dienų prekybos centrų darbuotojams: ar pirkėjams kiltų problemų? Lietuvos samdomų darbuotojų profesinė sąjunga ruošiasi akcijai, kuria skatins prekybos centrų savininkus savanoriškai valstybinių švenčių dienomis ...

akcija jau startavo. Siekiama apginti laisvę nedirbti per šventes daugiau nei 30 tūkstančių Lietuvos prekybos centrų darbuotojų. Kaip sudalyvauti pilietinėje akcijoje?
Ateiname į parduotuvę su skrajute, pasirašome skrajutės specialioje vietoje, perduodame kasininkui skrajutę. Kur gauti skrajutę ir kitos akcijos detalės: http://www.lprofsajungos.lt/index.php?lang=lt&mID=1&id=5334

Skrajutes galima gauti: [email protected], +37067078283