TuEsi.lt

LRT laidoje „Čia ir dabar“ psichologė dr. Miglė Marcinkevičiūtė dalijasi įžvalgomis iš savo daktaro disertacijos, kurioje kalbino žmones, išgyvenusius savižudybės krizę.

Paklausti, ko jiems labiausiai trūko sunkiausiais momentais, daugelis įvardijo artumą. Kitaip tariant, apkabinimas, laikas kartu ir nuoširdus bandymas suprasti, kas vyksta kito žmogaus viduje, dažnai yra pati efektyviausia pagalba.

Daugiau apie tai, kaip atpažinti besikaupiančias emocijas ir kaip padėti artimajam tiesiog būnant šalia – laidos vaizdo įraše 👇

Mokslininkė apie būdus išeiti iš psichologinės kančios: dažnam trūksta tiesiog apkabinimo Kas žmogui padeda išeiti iš psichologinio skausmo kurią gali sukelti įvairūs gyvenimo patyrimai – kad ir nelaiminga meilė? Laidos viešnia – psichologė Miglė ...

Savižala – ne mada, o tylus pagalbos šauksmas 💔 Svarbu žinoti, kaip jį atpažinti ir kaip padėti, kai vaikui ar paaugliui skauda. Paruošėme atmintinę tėvams ir specialistams – išsisaugok ir pasidalink 👇

PDF: http://bit.ly/4f9utZy

🧠 Ką svarbu žinoti įvykus psichologinei krizei organizacijoje?

Kartais organizacijos ir bendruomenės susiduria su itin sukrečiančiais įvykiais – netikėta mirtimi, savižudybe ar bandymu žudytis, nelaimingu atsitikimu. Tokiose situacijose svarbu žinoti, kur galima kreiptis pagalbos. Psichologinių krizių pagalbos centras (PKPC) teikia profesionalią pagalbą organizacijoms, bendruomenėms, asmenų grupėms ir šeimoms po krizinių įvykių.

📞 Psichologinių krizių pagalbos centro numeris – 1815
Skambindami galite pasikonsultuoti su profesionaliais psichologais dėl pirmųjų veiksmų po krizinio įvykio. Jei pokalbio metu įvertinama, kad reikalinga papildoma pagalba, į situaciją gali būti įtraukiama mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda.

Daugiau informacijos: www.1815.lt

🎥 Vaizdo įraše PKPC mokymų vadovė Sandra Anuškevičienė paaiškina, kas yra psichologinė krizė ir kaip reaguoti organizacijoms.

📢 Kviečiame žiūrėti ir dalintis, kad informacija apie pagalbos galimybes pasiektų kuo daugiau žmonių

Psichologinė krizė organizacijoje: ką svarbu žinoti? Psichologinė krizė – asmens reakcija į krizinį įvykį, kuriam išgyventi nebepakanka turimų psichologinės adaptacijos ir streso įveikos įgūdžių.Krizinėse situa...

Aktoriaus Karolio Kasperavičiaus šeimoje savižudybė įvyko tada, kai „dar nebuvo populiari nei žmogaus psichologija, nei pokalbiai“. Pirminė reakcija – šokas, vėliau – daug klausimų.

Išgyventi netektį Karoliui labiausiai padėjo šeima. Pasak jo, bendros tradicijos ir paprastas buvimas kartu turi gydomąją galią. „Kartais net nereikia apie tai kalbėti, užtenka žiūrėti vienas kitam į akis ir suvokti, kad esame toje pačioje kelionėje – tai stiprina“, – teigia kūrėjas.

Kitą svarbų vaidmenį Karolio gijimo procese atliko vaidmens kūrimas spektaklyje, kurio ašis yra savižudybė. „Kažkaip viskas pradėjo dėliotis į stalčiukus.“

Ar saugu apie savižudybę kalbėti su humoru? Tai aktorius su komanda aiškinosi kurdami spektaklį „Stand up’as prasmei ir beprasmybei“. Dėl temos sudėtingumo ir tinkamo pateikimo į repeticijas buvo kviečiami ir psichologai.

„Negali daryti ir labai atsargiai, tada [spektaklis] nesuveiks. Tai labai plona riba. Bet kuo drąsiau ir šviesiau apie tai kalbame, tuo labiau žmonės susitapatina ir nekelia klausimo, kad tai – per žiauru.“ – teigia aktorius.

Šiandien Karolis pabrėžia atviro dalijimosi svarbą išgyvenant emocinius sunkumus: „Laikykitės, kalbėkitės ir nepasiduokit. Gyvenimas yra gražus, o po tamsos ateina šviesa. Žinau, kad čia tik žodžiai. Bet jei taip jautiesi ir neturi su kuo pasikalbėti, gali drąsiai parašyti man. Nepažadu, kad padėsiu, bet tikrai išklausysiu ir pasidalinsiu savo patirtimi. Tu nesi vienas. Apkabinu.“

„Momentai, kai keliavau per gyvenimą su slepiamu skausmu, nebuvo baisiausi. Baisiausi buvo momentai, kai pradėdavau tikėti, jog skausmas yra mano vienintelis pakeleivis ir pašnekovas. O pasirodė, jog šalia visada keliavo profesionalai, kurie gali padėti. Man reikėjo tik... Prabilti. Taip, kaip galiu. Jei sunku rėkti – sakyti, jei sunku sakyti – šnabždėti, jei sunku šnabždėti – rašyti. Kaip galiu. Savaip. Bet prabilti. Kreiptis pagalbos.“

Režisierius, aktorius, improvizatorius, dramos terapeutas Kirilas Glušajevas

Ką išgyvename sužinoję apie gyvenimo partnerio savižudiškas mintis arba ketinimus?
„Noriu tave girdėti ir išgirsti, kame tu iš tikrųjų esi, nes suvokiu, kad čia labiausiai pagalba ir yra. Bet ant tiek baisu su tuo būti, kad norisi sukontroliuoti, pabėgti, išspręsti. Ir tai – labai žmogiška reakcija, visi mes tą pajuntam“, – dalijasi psichologė, suicidologė Vaiva Klimaitė.
Kviečiame pasiklausyti pokalbio su ja tinklalaidės „NARA“ epizode, skirtame šiai sudėtingai temai.

Savižudiškumas santykiuose. Laura ir Jonė NARA · Episode

Savižudybių prevencija prasideda ne nuo sudėtingų strategijų, o nuo nuoširdaus pokalbio. Kiekvienas galime pastiprinti emocinį saugumą darbe tiesiog būdami atidūs kolegų nuotaikoms. Kaip atpažinti krizę ir nukreipti pagalbos – plačiau straipsnyje.

🚩 Metų pradžia darbe ne visiems atneša motyvacijos bangą. Rutina, spaudimas rezultatams ir asmeniniai sunkumai kai kuriems gali tapti rimta emocine našta, o kartais – ir savižudybės rizika.

💬 Svarbus priminimas: kolegos dažnai būna pirmieji, kurie pastebi, kad žmogui sunku. Ir kartais vienas atviras klausimas gali tapti tiltu į pagalbą.

🗣️ Specialistai pabrėžia – klausti apie savijautą (net ir labai tiesiai) nėra pavojinga. Priešingai, tai gali padėti žmogui nebelikti vienam su savo mintimis.

Psichikos sveikata ir savižudybių prevencija – ne asmeninis reikalas, o darbo kultūros dalis. Prevencija prasideda nuo paprastų pokalbių ir drąsos parodyti rūpestį.

👉 Plačiau apie savižudybių prevenciją darbovietėje https://shorturl.at/y0g0w

Emocinės paramos grupės nusižudžiusiųjų artimiesiems padeda rasti supratimą, atlaikyti intensyvias emocijas ir priimti netektį. Kviečiame į naujai formuojamą grupę Vilniuje.

Daugiau informacijos apie Lietuvoje šiuo metu veikiančias gyvas ir nuotolines savitarpio pagalbos grupes: https://tuesi.lt/savitarpio-pagalbos-grupes/

Just a moment...

Nėra vieno „teisingo“ būdo pasitikti šventes. 🎄✨

Galbūt jaučiame spaudimą būti ar bent atrodyti laimingi, nors viduje – visai ne šventė. O gal mus labiau pradžiugina ne pilni namai svečių, o vakaras su knyga. Svarbu išgirsti save ir leisti sau švęsti (arba nešvęsti) taip, kaip šiuo metu norisi labiausiai.

Nors savęs žalojimas dažniausiai yra būdas reguliuoti skausmingus išgyvenimus, o ne bandymas nusižudyti, šis elgesys slepia didelį pavojų gyvybei. Ilgą laiką save žalojantys vaikai ar paaugliai tampa mažiau jautrūs fiziniam skausmui. Jeigu aukštesnę skausmo toleranciją papildo mintys apie savižudybę, jos rizika irgi padidėja.

Ką daryti įtariant ar pastebėjus savižalą? Pirmiausia, išlikite ramūs. Tikslas – ne bausti, o parodyti rūpestį ir ieškoti profesionalios pagalbos.

📞 Vaikų linija: 116 111
📞 Jaunimo linija: 0 800 28888
📞 Tėvų linija: 0 800 900 12
📞 Psichologinių krizių pagalbos centras: 1815 (darbo dienomis 9-19 val., šeštadieniais 9-15 val.)

Kaip atpažinti savižalą ir padėti vaikui ar paaugliui, vaizdo įraše pasakoja „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Komentaruose taip pat rasite ir savižalos prevencijos atmintinę su visa svarbiausia informacija. Kviečiame dalintis plačiau.

Nepilnamečių savęs žalojimas – ką svarbu žinoti suaugusiesiems? Šiame vaizdo įraše Vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė aptaria, kas yra savęs žalojimas, kaip jis susijęs su savižalos ir savižudybės rizika, ...