INFOLEX

📑 Žyminis mokestis: Infolex atnaujino skaičiuoklę naujausiu VKI

Infolex atnaujino vieną populiariausių kasdienių teisininkų įrankių – žyminio mokesčio skaičiuoklę. Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. joje jau taikomas naujas vartotojų kainų indeksas (padidintas nuo 159,3 iki 160,9), todėl skaičiavimai atliekami pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus. Pagal CPK 82 straipsnio 4 dalį naujai paskelbti indeksai pradedami taikyti nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio pirmos dienos.

Plačiau - komentaruose. 👇

🤔 Ar galima per fizinio asmens bankrotą nusirašyti skolą buvusiam sutuoktiniui?

Skyrybų metu sudaryta taikos sutartis paprastai laikoma galutiniu ginčo tarp buvusių sutuoktinių sprendimu. Tačiau ar vienas iš sutuoktinių gali vėliau išvengti joje prisiimtų finansinių įsipareigojimų, pasinaudodamas fizinio asmens bankroto procedūra? Būtent toks ginčas buvo nagrinėjamas Lietuvos teismuose. Byloje, kurioje kreditoriaus interesams atstovavo AVOCAD asocijuotas partneris, advokatas Egidijus Kieras, buvo sprendžiama, ar fizinio asmens bankrotas gali tapti pagrindu atsikratyti skolos, atsiradusios ne dėl verslo ar paskolos, o dėl skyrybų metu sudarytos taikos sutarties.

Plačiau - komentaruose.

👀 Kodėl vien prekių ženklo registracija neapsaugo verslo reputacijos

Apsauga nuo neteisėto prekių ženklo naudojimo Lietuvoje gali būti grindžiama dviem skirtingais pagrindais – Prekių ženklų arba Konkurencijos įstatymais. Abiejuose jų kalbama apie skirtingas problemas dėl prekių ženklų apsaugos, todėl svarbu teisingai pasirinkti vieną iš jų.

Motieka & Audzevičius teisininkė Kotryna Dijokevičiūtė apžvelgia abiejų įstatymų normų aprėpiamą specifiką. Nuoroda - komentarų skiltyje. 👇

🤖 Dirbtinio intelekto era tampa skaidresnė: ką verslui būtina žinoti

Praėjo dveji metai nuo ES Dirbtinio intelekto akto (Reglamentas (ES) 2024/1689) įsigaliojimo. Šių metų rugpjūčio 2-oji – riba, po kurios nebėra kur atsitraukti: įsigalioja DI akto skaidrumo reikalavimai, skirti dirbtinio intelekto (DI) sistemas kuriančioms ir naudojančioms organizacijoms.

Skaidrumo reikalavimais siekiama užtikrinti, kad žmonės nebūtų klaidinami ir aiškiai žinotų, kada jų pašnekovas yra DI sistema, bei kada jų matomas, girdimas ar skaitomas turinys yra sukurtas DI. Šis žinojimas leis visuomenei kritiškiau vertinti informaciją ir sąmoningiau priimti sprendimus. Įsigalioję DI akto skaidrumo reikalavimai apima keturias pagrindines sritis:

• Pokalbių robotus, DI asistentus ir agentus
• DI sukurtą arba pakeistą turinį
• Emocijų atpažinimo ir biometrinės kategorizacijos sistemas
• „Deepfake“ turinio ir tam tikrų tekstinių publikacijų žymėjimą.

Išsamiau apie naujus reikalavimus ir kokios baudos gresią jų nesilaikant, skaitykite advokatų kontoros Ellex Valiunas duomenų apsaugos ir technologijų teisės ekspertės, asocijuotosios partnerės Gretos Bujutės komentare. 👇

📌 Naujausia Infolex „Savaitės apžvalga“ jau parengta!

Šios savaitės apžvalgoje rasite svarbiausius teisės aktų pakeitimus, aktualią teismų praktiką, teisėkūros naujienas ir ekspertų įžvalgas:
🔹 Atnaujinta pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarka.
🔹 Pakeistos muitinės administruojamų mokesčių mokėjimo taisyklės.
🔹 Nauja mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika.
🔹 Nustatyti nauji mokestinės paskolos palūkanų ir delspinigių dydžiai.
🔹 LAT išaiškinimai dėl organizatoriaus sampratos, bendrininkavimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo.
🔹 LVAT praktika dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo sistemos.
🔹 Teisėkūros naujienos – siūlomi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimai.
🔹 Išskirtinis „Gal paklauskim Temidės?“ pokalbis su Regionų administracinio teismo Teisės grupės patarėja Simona Bareikyte.
🔹 Aktualūs teisininkų komentarai apie Konstitucinį Teismą, verslo atsakomybę, statybų rangą, ES Dirbtinio intelekto aktą ir prekių ženklų apsaugą.

Visą apžvalgą rasite koemntarų skiltyje👇

🚀 „Infolex“ – tarp pirmųjų Europoje

UAB „Verslo žinios“, vystanti „Infolex“ platformą, pasirašė Europos Komisijos Skaidrumo kodeksą dėl dirbtinio intelekto sukurto turinio. Kartu su pasirašymu „Infolex“ buvo įtrauktas į pirmąjį viešai paskelbtą Europos Komisijos kodekso signatarų sąrašą ir šiuo metu yra vienintelis Lietuvos „LegalTech“ sprendimas šiame sąraše. 🎊

Šis žingsnis yra platesnės UAB „Verslo žinių“ dirbtinio intelekto strategijos dalis. Bendrovė nuosekliai investuoja į specializuotų DI sprendimų kūrimą teisės sričiai, stiprina darbuotojų kompetencijas, diegia atsakingo DI valdymo praktikas ir užtikrina atitiktį Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto reikalavimams.

Plačiau - komentaruose.

📌 LITEKO2: pirmieji mėnesiai Infolex praktikoje

Po esminių LITEKO2 sistemos pokyčių Infolex naudotojai jau sklandžiai naudojasi pilnai atnaujinta teismų praktikos duomenų baze. Dėkojame klientams už aktyvų grįžtamąjį ryšį ir konstruktyvius pastebėjimus – jie padeda mums nuolat tobulinti sistemą.

Kas pasikeitė, ką reiškia naujoji teismų sprendimų nuasmeninimo metodika ir kodėl pastaruoju metu skelbiama mažiau naujų bylų – skaitykite naujausiame Infolex įraše.

🔗 Nuorodą galite rasti komentarų skiltyje.

🎉 NAUJIENA – Greita paieška „Infolex Teisėje“

Kasdieniame darbe teisininkams dažnai svarbiausia yra vienas dalykas: kuo greičiau atsiversti konkretų teisės aktą ar jo straipsnį. Būtent tam ir skirtas šis funkcionalumas.

Pagrindiniai Greitos paieškos privalumai:

✔️ greitis
✔️ tikslumas
✔️ darbas su teisės aktų grupėmis
✔️ mažesnė rizika suklysti
✔️ pritaikymas teisininko rutinai

Išbandykite Greitą paiešką ir atraskite trumpesnį kelią iki reikiamo teisės akto!

Daugiau informacijos - komentarų skiltyje. 👇

🔎 Šešerių metų valstybės klaida – dviejų mėnesių terminas verslui

Beveik 1000 Lietuvos vežėjų šiomis dienomis sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) reikalavimo sumokėti kelių naudotojo mokesčius už Lietuvoje registruotas transporto priemones. Paradoksalu, tačiau pati valstybė pripažįsta, kad situacija susidarė dėl ilgus metus egzistavusios teisinės spragos ir neaiškaus atsakomybės pasidalijimo tarp institucijų, tačiau šios klaidos finansines pasekmes nusprendė perkelti verslui.

Vežėjai raginami per itin trumpą laiką sumokėti mokesčius už net šešerių metų laikotarpį. Negana to, valstybė nėra tiksliai apskaičiavusi kiekvienos įmonės mokėtinos sumos – tai pavesta padaryti pačiam verslui. Įmonės turi savarankiškai suskaičiuoti skolą, ją deklaruoti ir sumokėti vos per du mėnesius.

Plačiau - AVOCAD vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys. 👇

Vėluoja rangovas, moka užsakovas? Kaip apsidrausti, kad taip nenutiktų

Statybos projekto vėlavimas retai apsiriboja vien nukelta objekto užbaigimo data. Nekilnojamojo turto vystytojui kiekviena papildoma diena gali reikšti didėjančias sąnaudas, atidėtas pardavimo ar nuomos pajamas, neįvykdytus įsipareigojimus pirkėjams, nuomininkams, investuotojams ar finansuotojams, o kai kuriais atvejais – ir riziką prarasti projektui skirtą finansavimą. Nors už darbų atlikimą ir jų organizavimą pirmiausia atsako rangovas, praktiniai vėlavimo padariniai tenka užsakovui.

Plačiau - Triniti Jurex vyr. teisininkės Ingridos Kryžauskienės publikacijoje. 👇