INFOLEX

Mieli kolegos,

šį kartą iš šešių nutarčių cituoju dvi. Abidvi nutartys gana svarbios teisės aiškinimo taisyklių prasme. Pirmojoje nutartyje nagrinėjami Lietuvos pilietybės įgijimo ypatumai Vilniaus krašto gyventojams pagal 1939-10-27 įstatymą. Teismas akcentavo, kad pilietybė buvo įgyjama ipso iure ir jokių aktyvių veiksmų tam imtis nereikėjo. Antrojoje nutartyje pasisakoma dėl draudiko teisės mažinti draudimo išmoką. Teismas akcentavo, kad visos išmokų mažinimo galimybės privalo būti aptartos draudimo sutartyje.

Tad gerų skaitinių ir sėkmingos savaitės. :)

Pagarbiai
Prof. V. Nekrošius

☀️ Organizuota turistinė kelionė neatitiko lūkesčių: kokias teises turi keliautojai?

Atostogos dažniausiai siejamos su poilsiu, naujomis patirtimis ir kruopščiai suplanuotu laiku. Organizuotų turistinių kelionių reklamos taip pat dažnai žada aiškų paslaugų paketą – konkretų viešbutį, ekskursijas, gidų paslaugas, lankytinas vietas ar papildomas pramogas. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kai reali kelionė neatitinka to, kas buvo pažadėta: neįvyksta dalis ekskursijų, suplanuotos veiklos pakeičiamos prastesnėmis alternatyvomis arba apskritai nėra pakeičiamos, paslaugos suteikiamos nekokybiškai, o visa kelionės patirtis neatitinka keliautojo pagrįstų lūkesčių.

Tokiais atvejais natūraliai kyla klausimas – ar įmanoma apginti savo teises ir gauti kompensaciją už sugadintą poilsį? Advokatų kontoros AVOCAD teisininkė Karolina Laura Briliūtė pažymi, kad keliautojo lūkesčiai tokiose situacijose visgi yra teisiškai reikšmingi. Plačiau - komentarų skiltyje. 👇

👉 Draudimo išmoka negali būti mažinama „numanomomis“ pareigomis

Daugelis draudimą renkasi tikėdamiesi labai paprasto dalyko – kad nelaimės atveju nereikės kovoti dėl elementaraus teisingumo. Tačiau praktikoje, net ir sumokėjus nemažas įmokas, vartotojai neretai susiduria su situacijomis, kai draudikas atsisako mokėti visą išmoką remdamasis taisyklėmis ar pareigomis, apie kurias žmogus realiai nebuvo aiškiai informuotas. Būtent tokią situaciją neseniai nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sprendęs bylą dėl sumažintos KASKO draudimo išmokos.

Apie tai plačiau - AVOCAD advokato Manto Baigio publikacijoje. 👇

Mieli kolegos,

šią savaitę apžvelgiame šešias LAT nutartis, kurios, sakyčiau, yra „viena už kitą įdomesnės“, tad net sunku apsispręsti, nuo kurios pradėti. Pradėsiu nuo nutarties, kuria mišri LAT BBS ir CBS išplėstinė septynių teisėjų kolegija, įžvelgdama didžiulę neteisybę, kad „juridinis asmuo“ (taigi, „teisinė fikcija“, persona ficta) Lietuvos baudžiamajame procese yra nesulygintas su „gyvu žmogumi“, manifestuodama reikšmingą susirūpinimą juridinio asmens procesinėmis teisėmis ir galimybėmis, inter alia, abejodama, ar teisinis reguliavimas, pagal kurį, juridinis asmuo baudžiamajame procese nėra laikomas „nukentėjusiuoju“ ir turi „mažiau teisių nei nukentėjusysis“, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama įvertinti, ar Baudžiamojo proceso kodeksas šiuo teisiniu aspektu „nekenčia nuo legislatyvinės omisijos“. LAT kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra „retas reiškinys Lietuvos teisinėje padangėje“, tad natūraliai priverčia suklusti.

Advokatas, Vilniaus universiteto teisės fakulteto baudžiamosios justicijos katedros docentas Dr. Remigijus Merkevičius.

(Visą savaitės apžvalgos tekstą galite rasti komentarų skiltyje).👇

💡 Kai įmonės gelbėjimas tampa asmenine vadovo atsakomybe: kada už delsimą gali tekti mokėti iš savo kišenės?

Daugelis vadovų nemokumo situacijoje atidėlioja sprendimus ne iš blogos valios, o iš vilties: „dar šiek tiek“, „tuoj atsiskaitys“, „susitarsim su kreditoriais“. Tačiau teisiškai būtent delsimas dažnai tampa brangiausia strategija.

GLIMSTEDT Lithuania vyresnysis teisininkas Bartas Gedminas primena: kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga veikti, o nepagrįstas delsimas gali virsti asmenine atsakomybe. Svarbiausia – ne deklaracijos, o faktai: ar sprendimas „dar palaukti“ buvo pagrįstas objektyviais duomenimis (užsakymais, derybomis, realiomis finansavimo galimybėmis), ir ar tai buvo tinkamai fiksuota dokumentais.

Daugiau - komentarų skiltyje. 👇

🏦 Taikus susitarimas su Lietuvos banku: ar įmanoma ir kada verta?

Finansų sektoriaus įmonėms Lietuvos banko patikrinimai ilgą laiką dažniausiai reikšdavo vieną scenarijų – baudą ar kitas poveikio priemones, kurių apimčiai rinkos dalyvis turėdavo mažai įtakos. Tačiau jau daugiau nei metus Lietuvos teisė numato galimybę ieškoti kompromiso – sudaryti administracinį susitarimą su priežiūros institucija. Paprastai tariant, tai savotiška taikos sutartis su Lietuvos banku.

Sorainen Lietuva advokatai Tomas Kontautas ir Vitalija Impolevičienė paaiškina, kada toks sprendimas gali būti naudingas.👇

📌 INFOLEX Savaitės apžvalga – svarbiausios teisės naujienos vienoje vietoje

Naujos baudos už darbo užmokesčio pažeidimus, reikšmingi Bankų įstatymo pakeitimai, atnaujinta paveldimo turto vertinimo tvarka, aktuali LAT praktika civilinėse ir baudžiamosiose bylose bei svarbios teisėkūros iniciatyvos.

Taip pat skaitykite:
🎙️ Interviu apie tarptautinį arbitražą su advokatu Albertu Šekštelo;
🎧 Išskirtinį pokalbį su LVAT pirmininke prof. dr. Skirgaile Žalimiene;
💬 Teisininkų komentarus apie skyrybas, duomenų nutekėjimą, statybų leidimus, dividendų naujoves, nemokumo teisę ir kitas aktualijas.

👉 Visos savaitės teisės aktualijos – vienoje apžvalgoje.

💼 Arbitražas verslui: tarp greito ginčo išsprendimo ir brangios klaidos

Arbitražinės išlygos verslo sutartyse dažnai atsiranda beveik automatiškai – ypač kai sandoriai turi tarptautinį elementą. Verslas jas perima kaip „gerąją praktiką“, neretai iki galo neįvertinęs, kokias pasekmes toks pasirinkimas turės realaus ginčo atveju. Jei taip atsitinka – arbitražas nėra nei greitas, nei pigus „teismo pakaitalas“. Tai savarankiškas ginčų sprendimo mechanizmas su savo logika, privalumais ir rizikomis.

Advokatas, partneris Steponas Virketis ir vyresnioji teisininkė Justė Kavaliauskaitė, advokatų profesinė bendrija „Constat“. Visas publikacijos tekstas - komentarų skiltyje.👇

👥 Skyrybos ir vaiko interesai: ką teismas vertina nustatydamas gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką

Gyvenimas kartais susiklosto taip, kad vaikus auginantys tėvai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, bet išsaugoti bendrą atsakomybę ir rūpestį vaikų gerove. Nepriklausomai nuo to, ar tėvai buvo susituokę, vieni jautriausių ir daugiausia emocijų keliantys tokiais atvejais yra vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais klausimai.

Kas sprendžia, jeigu tėvai nesutaria, su kuo liks gyventi vaikai? Su kuriuo iš tėvų nustatoma vaikų gyvenamoji vieta, jeigu tenka kreiptis į teismą? Kaip bus organizuojamas bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina? Ar gali vaikas su abiem tėvais praleisti po lygiai laiko? Ar vaiko norai yra privalomi teismui? Ir kaip teismai traktuoja situacijas, kai pats vaikas atsisako vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką? - visi atsakymai advokatų kontoros GLIMSTEDT Lithuania vyr. teisininko Marko Dobrovolskio publikacijoje. 👇

Mieli skaitytojai,

pristatau jums svarbią bylą - LVAT 2026 m. gegužės 13 d. nutartį (Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus eA-316-525/2026), kuri svarbi visam finansų sektoriui, nes patvirtina, kad BDAR negali būti aiškinamas izoliuotai nuo kito viešojo intereso, pinigų plovimo prevencijos reguliavimo.

Tai dar viena įdomi byla, kuri manau verta ir Jūsų pasiskaitymo,

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė