EXÁNT

Rugsėjo 3 d. Dovilė Krinickienė ir Rasa Pečiulaitė dalyvavo tradiciniame Sorainen rudens sezono atidaryme. Šis vakaras kasmet suburia „Sorainen“ klientus ir partnerius susitikti po vasaros, pasidalinti mintimis ir naują verslo sezoną pradėti neformalioje aplinkoje.

„Vertę kuriantys projektai neatsiranda vienos komandos pastangomis. Mums svarbu turėti partnerius, su kuriais galima atvirai kalbėtis, pasitikėti vieni kitais ir kartu ieškoti geriausio sprendimo. Tokias partnerystes vertiname ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako Dovilė Krinickienė.

Ačiū Simonui Skukauskui už kvietimą ir mūsų partneriams „Sorainen“ – už malonų vakarą.

Visada sakome, kad geras projektas prasideda ne nuo pastato, o nuo supratimo, kaip jis turėtų įsilieti į vietą. Tad šiandien norime pasidžiaugti labai svarbiu etapu mūsų projekte Pumpėnų g. 10, kuriame jau aiškėja būsimas teritorijos vaizdas.

Vilniaus miesto savivaldybė pritarė Bauland parengtai teritorijos urbanistinei analizei. Pusę metų trukusio darbo metu buvo nagrinėjama ne tik pati projekto teritorija, bet ir platesnis Pašilaičių kontekstas – aplinkinė urbanistinė struktūra, susisiekimas, želdynai, esami ir būsimi žmonių judėjimo srautai bei teritorijos raida. Visa tai tam, kad prieš priimant sprendimus būtų galima suprasti ne tik tai, kas telpa sklype, bet ir kaip naujas kvartalas galėtų veikti platesniame miesto kontekste.

Analizės metu buvo parengti šeši skirtingi teritorijos vystymo scenarijai. Juos kartu su Vilniaus miesto savivaldybe nagrinėjome ir išdiskutavome, kol galiausiai pasirinkome sprendinį, geriausiai atliepiantį projekto, miesto ir būsimos bendruomenės poreikius.

Vienas iš svarbių šio sprendinio elementų – dalį teritorijos skirti viešai žaliajai erdvei. 8846 kv. m teritorijoje planuojami 250 naujos statybos butai, tačiau taip pat numatyta suformuoti žaliąją zoną, įrengti viešąjį ir dviračių takus bei sukurti laisvalaikio erdves skirtingo amžiaus žmonėms. Ši erdvė kartu su greta esančiais želdynais turėtų tapti vientisa ir jaukia teritorija, atvira ne tik būsimiems projekto gyventojams, bet ir aplinkinei bendruomenei.

Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybė už konstruktyvų dialogą ir galimybę skirtingus sprendinius išdiskutuoti prieš pereinant į kitą projekto etapą. Dabar darbą perima teritorijų planavimo specialistai – Regroup. Jų laukia detaliojo plano rengimas, kurio metu kartu su miestu ir visuomene bus toliau tikslinama, kaip ši teritorija turėtų atrodyti ir veikti ateityje.

Nuo vainiko iškėlimo nepraėjo nė trys mėnesiai, tačiau Noreikiškių „IKI“ prekybos centro statybos jau sparčiai artėja prie pabaigos.

Pirmojo EXÁNT užsakomojo („built-to-suit“) projekto statybos vyksta pagal planą – pastatas jau pasiekė etapą, kai vis daugiau darbų persikelia į vidų. Infes šiuo metu tęsia fasado darbus ir įrenginėja 100 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, o nuo rugsėjo vidurio objekte prasidės parduotuvės technologinės ir inžinerinės įrangos montavimo darbai.

„Smagu matyti, kaip projektas, nuo kurio prasidėjo mūsų „built-to-suit“ kryptis, šiandien jau artėja prie finišo. Visas šis procesas mums labai vertingas – kiekviename etape priimame sprendimus, kurie atlieptų ne tik parduotuvės, bet ir Noreikiškių bendruomenės poreikius“, – sako mūsų direktorė Dovilė Krinickienė.

Vienas ryškiausių tokių sprendimų – pastato fasadas. Bendraudami su Noreikiškių bendruomene išgirdome aiškų norą, kad naujasis prekybos centras gyvenvietėje neatrodytų kaip sandėlio tipo pastatas. Atsižvelgdami į tai, EXÁNT nusprendė savo lėšomis įgyvendinti architektūriškai išraiškingesnį fasado sprendimą, kuris geriau įsilietų į aplinką ir kurtų jai daugiau vertės.

Projekte taip pat numatytos dvi krovimo rampos, ant stogo įrengiama saulės elektrinė, o nepertraukiamą energijos tiekimą užtikrins generatoriai.

Ne mažiau svarbi projekto dalis – saugumas. Objekte jau įrengta statybos teisės aktuose numatyta slėptuvė-priedanga, kuri bus prieinama ne tik parduotuvės lankytojams, bet ir šalia esančio valstybinio vaikų darželio bendruomenei bei Noreikiškių gyventojams. Tai ypač aktualu gyvenvietėje, kur tokios paskirties erdvių šiuo metu nėra daug.

Naujoji IKI pirkėjams duris planuoja atverti jau 2027-aisiais!

Kartais gyvenamosios aplinkos kokybę lemia struktūros detalės, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nereikšmingos.

Tarp Vandentiekio gatvės ir „EXÁNT“ vystomo projekto sklypų ilgą laiką buvo likęs nedidelis valstybinės žemės ruožas – siauras, aiškios paskirties neturintis plotas, trukdantis formuotis nuosekliai gatvės linijai.

Tokios teritorijos dažniausiai lieka miesto paraštėse – prižiūrimos, tačiau realiai neįveiklintos ir nekuriančios vertės nei miestui, nei gyventojams. Šiuo atveju situaciją buvo galima palikti tokią, kokia ji yra. Tačiau vertindama teritoriją „EXÁNT“ komanda šią situaciją matė kaip galimybę atkurti iki tol nutrūkusią miesto struktūrą.

Suformavus įsiterpusį sklypą ir prijungus jį prie projekto teritorijos, atsiranda galimybė formuoti aiškią gatvės liniją bei pastatą priartinti prie gatvės – taip, kaip būdinga brandžiam miesto audiniui. Tai leidžia ne tik užpildyti iki tol neveikusią erdvę, bet ir sukurti daugiau kokybiškos vietos vidiniam kiemui, aiškiau atskirti viešąsias ir privačias zonas bei formuoti jaukesnę kasdienę aplinką.

Urbanistikoje tokie sprendimai turi ilgalaikį poveikį – jie kuria nuoseklesnes gatves, aiškesnes erdves ir geresnį santykį tarp miesto bei žmogaus. Esmė – gebėti įžvelgti, kur tokios detalės gali kurti realią vertę. Būtent iš tokių, iš pirmo žvilgsnio nedidelių sprendimų, formuojasi miestas, kuris veikia kasdienybėje.

Plėtojant prekybos centrą „Šilas“ Avižieniuose pirmas neigiamas atsakymas „EXÁNT“ komandos nesustabdė – gana greitai paaiškėjo, kad sprendimo teks ieškoti atkakliai.

Gavome žinią, kad sklypų apjungti negalima, ir tuo momentu projektas sustojo. Paaiškėjo, kad žemės ūkio paskirties sklypas patenka į teritoriją, kur jo negalima jungti su gyvenamosios paskirties sklypu. Jei nėra aiškaus leidimo, ties tuo ir sustojama.

Kurį laiką tęsėsi diskusijos prie tų pačių brėžinių, tas pats dokumentas, tas pats klausimas: ar visas sklypas iš tiesų yra vienalytis, ar jame vis dėlto yra ir kitos paskirties ruožų. Interpretacijų buvo įvairių, bet sprendimo jos neatnešė.

Tada keitėme kryptį. Vietoje ginčų dėl interpretacijos pradėjome ieškoti pirminės dokumento versijos.

Bendrasis planas buvo rengtas dar 2019 metais, tačiau per tą laiką dokumentas keliavo per kelias įmones. Keitėsi jį rengusios įmonės statusas ir pavadinimas, vėliau jis buvo perduotas kitai įmonei, kol galiausiai atsidūrė savivaldybėje.

Archyvų tikrinimas ir dokumentų paieška užtruko. Reikėjo atsekti, kur yra pirminė versija ir ar ji apskritai išlikusi. Kurį laiką atrodė, kad jos nėra.

Lūžis įvyko tada, kai pavyko rasti elektroninę dokumento versiją. Joje atsirado aiškiai matoma riba, kuri pakeitė situaciją iš esmės – paaiškėjo, kad teritorija nėra vientisa, kaip buvo interpretuojama iki tol.

Tai leido tęsti projektą. Toliau buvo inicijuotas Vilniaus rajono bendrojo plano koregavimas ir pereita į etapą, kuriame reikia derinti skirtingų institucijų interesus.

Tai buvo momentas, kai komanda galėjo atsikvėpti – sprendimas rastas. Tokiose situacijose „EXÁNT“ komanda neapsiriboja neigiamu atsakymu, o sprendimo ieško tol, kol jį suranda.

Klaidinga manyti, kad geros gyvenamosios vietos vertę lemia tik pats būstas. Ne mažiau svarbu tai, kokį gyvenimo būdą leidžia kurti aplinka aplink jį. Pastebime, kad kaimynystė formuojasi kasdieniuose maršrutuose, vietose, kur žmonės natūraliai susitinka, ir ryšiuose, kurie atsiranda gyvenant toje pačioje miesto dalyje.

Skirtingose vietose bendruomenės formuojasi nevienodai.

Senamiestyje žmones dažniau jungia pats miesto gyvenimo būdas. Čia svarbus ne tik būstas, bet ir kultūros erdvės, restoranai, mokyklos, darbo vietos bei kasdienis ryšys su istorine miesto aplinka. Besiformuojančiuose rajonuose didesnę reikšmę įgauna kiemai, želdiniai, saugūs maršrutai vaikams ir bendros erdvės, kurios padeda kurtis naujiems socialiniams ryšiams.

Todėl planuojant gyvenamąjį projektą mums svarbu suprasti ne tik tai, kiek būstų gali atsirasti sklype. Svarbu ir tai, kokią kasdienybę ši vieta kurs ir kokias sąlygas ji suteiks bendruomenei formuotis natūraliai.

Geriausi projektai kuria ne tik adresą. Jie kuria aplinką, kuriai žmonės nori priklausyti.

Mes tikime, kad ne kiekviena galimybė, kurią leidžia sklypas, turi būti išnaudota. Būtent šis principas dažniausiai ir atskiria atsakingą plėtrą nuo tiesiog efektyvios plėtros.

NT projektai kuriami dešimtmečiams, todėl jų poveikį jaučia ne tik būsimi gyventojai ar verslai, bet ir visa aplinkinė teritorija. Galima siekti maksimalaus užstatymo, rinktis greičiausią kelią ir formaliai įgyvendinti projektą pagal visus reikalavimus, tačiau ilgalaikę vertę dažniausiai kuria kiti sprendimai.

Kartais tai reiškia daugiau erdvės kiemui, o kartais – išsaugotą medį, aiškesnį santykį su gatve ar funkciją, kuri naudinga ne tik projektui, bet ir aplinkinei bendruomenei. Tokie pasirinkimai ne visada yra paprasčiausi, tačiau būtent jie lemia, ar nauja vieta po daugelio metų vis dar bus vertinama kaip kokybiška miesto dalis.

Todėl atsakinga plėtra mums prasideda ne nuo klausimo „kiek galime sukurti“, o nuo klausimo „ką verta sukurti“.

Daugelis žmonių plėtrą pirmiausia sieja su statybomis. Tačiau didžioji dalis sprendimų, kurie vėliau lemia vietos kokybę, priimami gerokai anksčiau nei į sklypą atvyksta statybinė technika.

Nuolat matome kaip miestą keičia ne tik nauji pastatai, bet ir tai, kaip jie veikia žmonių maršrutus, kiemus, gatvės vaizdą ir kaimynystės ritmą. Todėl plėtra nėra vien statybos procesas. Kartu su pastatu formuojasi įvažiavimai, pėsčiųjų jungtys, santykis su gatve, viešosios ir privačios erdvės. Būtent šie sprendimai ilgainiui tampa kasdienio miesto gyvenimo dalimi.

Dar prieš projektui įgaunant fizinę formą svarbu suprasti, kokią vietą jis kurs – ar pratęs esamus ryšius, ar papildys aplinką nauja verte, ar taps natūralia miesto audinio dalimi.

Statybos yra momentas, kai sprendimai tampa matomi, o plėtra prasideda daug anksčiau – nuo vietos supratimo, ilgalaikės vizijos ir atsakomybės už tai, kokią aplinką paliksime po savęs. Todėl plėtrą vertiname ne kaip pastato sukūrimą, o kaip procesą, kuriame formuojama būsima miesto kasdienybė.

Du vienodo dydžio sklypai gali turėti visiškai skirtingą potencialą. Iš patirties matome, kad projektų kokybę dažnai lemia ne pats sklypas, o tai, kaip gerai suprantama jo aplinka.

NT plėtroje daug sprendimų priimama remiantis tuo, kas matoma sklypo ribose. Tačiau žmonės gyvena ne tik sklype – jie juda gatvėmis, naudojasi viešosiomis erdvėmis, kasdien kuria ryšį su aplinkine kaimynyste.

Būtent todėl projektą pradedame nuo konteksto analizės. Dar prieš priimant pirmuosius sprendimus svarbu suprasti, kaip vieta veikia šiandien: kaip žmonės juda, kur formuojasi pagrindiniai srautai, kokios jungtys sieja teritoriją su aplinkiniais kvartalais, kokį vaidmenį čia kuria želdiniai, viešosios erdvės ir planuojama miesto plėtra.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip paruošiamasis etapas. Tačiau būtent čia dažnai išryškėja sprendimai, kurie vėliau lemia kasdienę gyvenimo kokybę – kur kvartalas turėtų atsiverti miestui, kur reikalinga privatesnė erdvė, kaip formuoti ryšį su gatve ir kokias miesto jungtis verta tęsti.

Konteksto analizė leidžia kurti projektus, kurie ne tik atsiranda mieste, bet ir natūraliai tampa jo dalimi.

Kartais didžiausi pokyčiai prasideda ne tik nuo naujos vietos, bet ir nuo žmonių, kurie joje susitinka.

Liepos 3-iąją simboliškai atidarėme bendrą Infes Group biurą Švitrigailos g. 19, kuriame jau kurį laiką dirbame kartu su Infes.

Mums tai – galimybė dar natūraliau dalintis kompetencijomis, idėjomis, įkvėpimu ir patirtimi. Tikime, kad kokybiški projektai gimsta ten, kur susitinka skirtingi požiūriai, o bendras tikslas tampa stipresnis už atskiras disciplinas.

„Gražu stebėti kaip vienoje erdvėje susitinka skirtingos patirtys, charakteriai ir kompetencijos. Būtent ši įvairovė mus stiprina ir leidžia taip darniai augti. Visada norėjome atrasti bendrą vietą, kurioje būtų gera dirbti, kurti, diskutuoti ir kartu siekti ambicingų tikslų, tad džiaugiamės, jog tai yra įgyvendinta“, – sako mūsų direktorė Dovilė Krinickienė.

Džiaugiamės šiuo nauju etapu ir kviečiame apsilankyti Infes Group svetainėje. Šis atidarymas – tik viena iš istorijų, kuriomis gyvename kartu, todėl čia rasite ir daugiau aktualių naujienų (nuoroda – komentare).