Liberalai

Ne tik civilinės atsakomybės, bet ir „Kasko“ draudimu apdrausti, nepataisomai sudažyti automobiliai turėtų būti nurašomi, kad tokių transporto priemonių nemėgintų prikelti šešėlinio autoverslo atstovai ir nesiūlytų pirkėjams kaip gero daikto.

Pagal Seimo narių Simonas Gentvilas ir Lukas Savickas registruotą Saugaus eismo automobilių keliais pataisą, nepataisomai sudaužyto automobilio techninė apžiūra būtų naikinama, o į eismą jis galėtų grįžti nebent po atkuriamojo remonto patvirtinus, kad yra tinkamai suremontuotas ir žmonių sveikatai bei saugumui nepavojingas.

💬 „Esame garantuoti, kad eisme dalyvaujantys automobiliai būtų apdrausti. Tačiau nesame užtikrinti, kad jie būtų tinkamai suremontuoti. Todėl „Kasko“ draudimu apdrausti automobiliai, patekę į eismo įvykį, po kurio techninė atstatymo kaina sudaro daugiau negu 75 proc. jo vertės, būtų automatiškai nurašomi ir eismą galėtų grįžti ne tik po tinkamo remonto, bet ir ekspertizės“, – ketvirtadienį Seime spaudos konferencijoje sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys S. Gentvilas.

Be to, draudikui atlyginus žalą, per 14 dienų reikės pereiti ir tokio automobilio techninę apžiūrą.

„Negalime rizikuoti žmonių gyvybėmis, jeigu automobilis galimai yra netinkamai suremontuotas“, – Seime pabrėžė lenktynininkas Benediktas Vanagas.

🔗 Plačiau – nuorodoje komentaruose.

Kad paaugliai galėtų anksčiau įsitraukti į jaunimo organizacijas ir bendruomenes, jauno žmogaus amžiaus apatinė riba galėtų būti sumažinta nuo 14 iki 11 metų, siūlo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotoja, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Edita Rudelienė.

Jaunimo politikos pagrindų įstatymu jaunimu pripažinus asmenis nuo 11 metų, tokia teisinė norma leistų geriau užtikrinti jaunuolių socialinę integraciją, pilietiškumo gebėjimus, emocinę gerovę, padėtų mažinti savižudybių ir savižalos riziką.

💬 „Specialistai pabrėžia, kad šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai bręsta anksčiau nei ankstesnės kartos. Dabartiniai vienuolikmečiai plačiau naudojasi technologijomis ir susiduria su tapatybės iššūkiais, kurie anksčiau kildavo vėlesniame amžiuje. Jeigu paaugliai anksčiau įsitrauks į saugią ir palaikančią aplinką, tuomet už jų gerovę atsakingi suaugusieji galės laiku atpažinti sunkumus, suteikti reikalingą pagalbą ir užkirsti kelią gilesnėms krizėms ateityje“, – sako E. Rudelienė.

Gegužės 19 d. Seimo narė šia tema rengia spaudos konferenciją ir teiks projektą Seimui.

🔗 Plačiau – nuorodoje komentaruose.

Valstybei neatsiskaitant su ligoninėmis ir poliklinikomis už gydymą, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija raštu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydama pateikti konkrečius duomenis, kiek šiais metais ilgėja pacientų eilės, kurios ligoninės dirba nuostolingai, kodėl sveikatos apsaugos ministrė toliau taiko ydingos teisėkūros praktiką – pasirašo ministro įsakymus atbuline tvarka.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorija Čmilytė-Nielsen teigimu, Valstybinei ligonių kasai nesilaikant savo sutartinių įsipareigojimų sumokėti gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas, kyla klausimas, ar nuo šių metų valstybė neriboja įstatymu garantuojamos pacientų teisės gauti nemokamą sveikatos priežiūrą.

💬 „Pirmąjį ketvirtį valstybinis sveikatos sektorius pritrūko 40 mln. eurų – ar tai reiškia, kad Sveikatos apsaugos ministerija nesuplanavo optimalaus šių metų biudžeto? Turime rimtų abejonių, ar pernai panaikinusi priemokas už medicinos paslaugas, Sveikatos apsaugos ministerija nepaliko didelių finansavimo skylių“, – sako ji.

Taip pat stebina, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui šių metų sausio 7 d. tris ankstesnius M. Jakubauskienės įsakymus pripažinus neteisėtais, ministrė toliau elgiasi taip pat – priima įsakymus atbuline tvarka.

Nors praėjusiais metais sveikatos apsaugos ministrė opoziciniams liberalams, pacientų ir gydytojų organizacijoms ištisai kartojo, jog pacientų priemokų panaikinimas sumažins pacientų eiles, gydymo įstaigos pastebi priešingą tendenciją: šiais metais eilės pas gydytojus tik ilgėja.

Todėl liberalai prašo ministerijos pateikti duomenis, kokios pacientų eilės susidarė atitinkamais lyginamaisiais laikotarpiais. Valstybinei ligonių kasai neatsiskaitant su gydymo įstaigomis, liberalai ministrės taip pat klausia, ar nuostolingai veikiančios ligoninės turi sąlygas vykdyti savo prievoles darbuotojams ir pacientams.

🔗 Plačiau – nuorodoje komentaruose.

Patariamojo referendumo, kuriuo siūloma Konstitucijoje įtvirtinti tik vyro ir moters santuoka, motinyste ir tėvyste grindžiamą šeimos sampratą, vien pati žinia yra nuvertinanti plačias Lietuvos gyventojų grupes.

Antradienį Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė liberalams pasakojo, kad vien pati referendumo iniciatyva sukelia neigiamą atgarsį lygių galimybių požiūriu.

💬„Lygių galimybių kontrolierė patvirtina, kad referendumo žinia iš karto skirsto šeimas į tas, kurios yra vertos valstybės apsaugos, o kurios ne – ir tai liečia toli gražu ne vien tos pačios lyties šeimas. Problema tai, kad referendumo skelbėjai linkę rūšiuoti šeimas į „pilnas“ ir „nepilnas“ ir tai jas žemina“, – po susitikimo su kontroliere teigė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

B. Sabatauskaitės žodžiais, referendumo iniciatyva „tikrai nepadeda“ užtikrinti žmogaus teisių ir kovoti su diskriminacija. Ji pabrėžia, kad vieniši tėvai tokiu referendumu traktuojami kaip nebūtinai valstybės vertinama šeima.

Edita Rudelienė teigimu, nerimą kelia valdančiųjų daugumos šiuo metu suintensyvėję bandymai ne tik referendumu, bet ir įvairiais įstatymais įtvirtinti šeimos, kaip kildinamos vien iš santuokos, sampratą.

🔗 Plačiau – nuorodoje komentaruose.

Gegužės 11-oji – Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.

Ši diena primena paprastą, bet labai svarbų dalyką: valstybės gerovę kuria dirbantys žmonės.

Viešosios paslaugos – švietimas, sveikatos apsauga, krašto gynyba, socialinė apsauga, infrastruktūra ir kitos svarbios valstybės sritys – nėra finansuojamos iš abstrakčių valstybės pinigų. Jas išlaiko mokesčių mokėtojai savo darbu, pastangomis ir į biudžetą sumokėtais pinigais.

Todėl mokesčių klausimu svarbu kalbėti ne tik apie jų dydį, bet ir apie valstybės pareigą atsakingai elgtis su tuo, ką žmonės jau sumoka.

Būtent todėl būtina atsakinga politika, pagarba faktams ir pagarba kasdieniu darbu valstybės gerovę kuriantiems mokesčių mokėtojams.

Su Europos diena! 🇪🇺

Sureagavusi į Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymą, STT Kultūros ministerijoje keičiamą konkursų į teatrų ir koncertinių įstaigų vadovus tvarką įvertino kaip ydingą ir pateikė dvi kritines pastabas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorija Čmilytė-Nielsen teigimu, STT pakartojo tai, dėl ko įspėjo liberalai: nauja tvarka suteiktų neproporcingas galias ministrui ir merams.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojo Simonas Kairys žodžiais, sulaukusi STT pastabų, dabar Kultūros ministerija ir Vyriausybė privalo išmesti į šiukšlinę savo protekcionizmu ir neskaidrumu dvelkiančią iniciatyvą.

Liberalai pabrėžia, jog pastaruoju metu socialdemokratai, kaip ir jų koalicijos partneriai, aukodami skaidrumą taikosi kuo plačiau didinti politinį dalyvavimą ir dažnai nepaiso teisinės viršenybės principo. Tai oficialiai pripažįsta ir kontrolės institucijos bei teismai.

Pavasarį išnagrinėjusi Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymus, VRK bei VTEK pripažino, kad „Nemuno aušros“ pirmininkas, nuomodamas nuosavą automobilį savo partijai, šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo, Politinių organizacijų, Finansinės apskaitos įstatymus.

Šių metų pradžioje po Liberalų sąjūdžio frakcijos skundų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dviejų socialdemokratų ministrių paskelbtus įsakymus pripažino neteisėtais.

🔗 Plačiau – nuorodoje komentaruose.

Migrantų integracijos klausimų neišspręsi parodomaisiais šou, sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vertindama sostinės mero V. Benkunsko iniciatyvą dėl privalomo lietuvių kalbos mokėjimo šalyje gyvenantiems užsieniečiams.

💭 „Vilniui tikrai reikia ne politinės vaidybos, o aiškios tvarkos, kad, viena vertus, atvykę čia žmonės žinotų, kokios tvarkos turi laikytis, ir kad miestiečiai jaustų, jog situacija yra valdoma“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, nerealu tikėtis, kad keliems sezonams dirbti į Lietuvą atvykę užsieniečiai mokytųsi lietuviškai. Tačiau tiems, kurie planuoja likti Lietuvoje, valstybinės kalbos nemokėjimas turėtų kelti nepatogumų.

💭 „Grįžtant prie mero parodomojo šou, tai nei problemos išspręs, nei duos kokį nors efektą. Tikrai iš sostinės mero norėtųsi rimtesnių veiksmų ir solidumo“, – teigia ji.

Jei jau demografiją gelbėsim šokiais – tai bent muzika turi būti gera! 😋

Sukūrėm „Zailskienės šokių“ playlistą.

Siūlyk dainas komentaruose ir klausyk naujojo grojaraščio. 🤡

Prieš metus žurnalistiniai tyrimai atskleidė G. Palucko verslo ryšius ir paskolų aplinkybes. Tos pačios aplinkybės šiandien yra pagrindas generalinės prokurorės prašymui panaikinti jo teisinę neliečiamybę.

Tuomet socialdemokratai pasirinko jį ginti – kritikams buvo kertama, tyrimai vadinti „informacine ataka“, o opozicijos klausimai liko be atsakymų.

Per metus faktai nepasikeitė. Pasikeitė tik retorika – dabar jau kalbama apie pasitikėjimą teisėsauga.

Dar 2025 m. rugsėjį Eugenijus Gentvilas rašė: „2025-ųjų vasarą politinė bendruomenė, pavadinimu Lietuvos socialdemokratų partija, nudavė, kad nieko nevyksta. Rezultatas? Premjeras žlugo, Vyriausybė griuvo.“

💬 „Ar kas nors pasikeitė? Niekas. Kitaip negu anksčiau neliečiamybės netekę arba atsisakę kiti politikai, G. Paluckas nepalieka nei Seimo, nei partijos, nei frakcijos. Vadinasi, asmuo, kaltinamas neteisėtu praturtėjimu, atitinka socialdemokratų standartus. Vadinasi, jie Gintą gins iki paskutinio reputacijos lašo. Ar socialdemokratai neištaškys paskutinio reputacijos lašo ketvirtadienį Seime balsuodami dėl sutikimo Seimo narį G. Palucką patraukti baudžiamojon atsakomybėn?“ – klausia E. Gentvilas.

🔗 Plačiau – nuorodoje komentaruose.