Altic

Ką apie jūsų IT priežiūros partnerį sako jo sąskaitos? Ar jis pelnosi iš jūsų „gaisrų“?

Mūsų IT priežiūros padalinio vadovas Marek Dyl sako, kad vis dar yra įmonių, tikinčių mitu, jog už IT priežiūrą mokėti „pagal faktą“ (on-demand) yra sąžiningiausia.

„Kiek dirbo, tiek sumokėjau“ – skamba logiškai? Bet kodėl tai naudinga tik pačiam IT tiekėjui, o jums netgi kenkia:

🔴 Tiekėjas nieko nedaro proaktyviai, tik reaguoja į incidentus ir prašymus. Nes kam bandyti užbėgti problemoms už akių, jei mokate tik už jų sprendimą?

🔴 Kyla „gaisrai“: lūžta serveriai, sutrinka kompiuteriai, stoja darbai – „sukasi skaitliukas“. Tiekėjui finansiškai nenaudinga, kad jūsų sistemos veiktų idealiai.

🔴 Gydote simptomus, o ne ligą – pasekmes, o ne priežastis. Tiekėjas daro tik tai, ko paprašote, todėl neatlieka būtinų prevencinių darbų.

Jūs neprašote to, ko nežinote, o tiekėjui ir neapsimoka to daryti proaktyviai: uždaras ratas jūsų nenaudai. Rezultatas? 3-5 kartus dažnesni sutrikimai, įsiutę darbuotojai ir prarasti pardavimai. Ir, žinoma, didesnės sąskaitos.

Tai kaip vengti „siurprizų“ sąskaitose ir turėti motyvuotą IT tiekėją?

Rinkitės abonentinį mokestį už IT priežiūrą – fiksuotą kainą už įrenginį, kompiuterį, serverį ar sistemą:

✅ Tiekėjas tampa motyvuotas. Jo pelnas dabar priklauso nuo rezultato – jūsų IT tinkamo veikimo, o ne sugaištų valandų. Jei viskas veikia, niekas negenda – jis uždirba. Jei lūžinėja – jis dirba savo sąskaita, nes turi sutvarkyti taip, kad gedimas nesikartotų.

✅ Proaktyvumas tampa standartu, o atsakomybė – nuolatinė. Už fiksuotą kainą atliekama daugybė „nematomų“ darbų (veikimo stebėjimas, reagavimas jums net nesikreipus, saugumo atnaujinimai ir t.t.), kad IT gaisrai nekiltų.

✅ Prognozuojamos išlaidos. Jokių neplanuotų sąskaitų. Jūs tiksliai žinote savo IT biudžetą metams į priekį.

Jei jūsų vidinis IT skyrius dirbtų tik „pagal iškvietimą“, tikriausiai iškart jį pakeistumėte. Tai kodėl toks modelis vis dar atrodo tinkamas išoriniam IT tiekėjui?

Pasidalinkite, kurį modelį palaikote jūs – abonentą ar apmokėjimą pagal faktą?

Jūsų verslas veikia 24/7, įskaitant savaitgalius. O jūsų IT?

Dauguma įmonių jau seniai nebedirba nuo 8 iki 5. Klientai perka vakare, naktį, savaitgalį. Bet jei tuo metu sutrinka jūsų IT?

Mūsų IT sistemų administratorius Miroslav Dubovski pasakoja, ką įmonės galvoja apie IT priežiūrą 24/7, kur klysta ir kaip turėtų būti iš tikrųjų:

🔴 „Užtenka 2–3 IT žmonių“. O jei jie serga, atostogauja, ar nenori kasnakt kelti ragelio?
➡️ Realus IT 24/7 = bent 5 žmonės vienai pozicijai.

🔴 „Turime budintį“, kuris registruoja incidentus.
➡️ Tikras IT 24/7 = nuolat dirbantis inžinierius, turintis visas reikiamas prieigas ir sprendimo teisę.

🔴 „Susitvarkysim vietoje“. 3 val. nakties improvizacija kainuos brangiai ir truks ilgai.
➡️ Parengtas IT 24/7 = aiškūs, iš anksto paruošti scenarijai ir situacijų sprendimai.

🔴 „Informuokite mus – norime žinoti ir dalyvauti patys“. Naktį tai reiškia viena: jei nepakeliate ragelio – niekas nevyks ir problemos tęsis.
➡️ Automatizuotas IT 24/7 = apie pusė incidentų gali būti išsprendžiami automatiškai, iš anksto suderinus sutrikimus, kurie eliminuojami automatinėmis veiksmų sekomis.

O kokia jūsų patirtis? Ar jūsų IT tikrai veikia 24/7, ar tik apsimeta, kad veikia?

3 ženklai, kad jūsų pigus IT kainuoja per daug:

1️⃣ Darbuotojai nuolat skundžiasi: IT per lėtas, stringa, dažnai neįmanoma dirbti.

2️⃣ Ginčijatės su IT tiekėju, kas įeina į sutartas paslaugų apimtis, o kas – ne.

3️⃣ IT sąskaitos vis auga, nors, atrodo, nieko papildomai neužsakėte.

Kolegė Kamilė sako, kad jei atpažįstate bent vieną punktą – už IT jau permokate!

Galvojate, kaip tai nutiko? Labai tikėtina, IT partnerį rinkotės pagal mažiausią kainą.

Kaip užtikrinti, kad pigus IT nevirstų brangiu? Rinkdamiesi IT partnerį, užduokite šiuos klausimus:

➡️ Kas realiai, ne PowerPointe, įeina į paslaugų apimtį, ar tikrai supratote skirtingų tiekėjų skirtumus?

➡️ SLA: kaip greitai IT reaguoja ir išsprendžia – ir ar už tai atsako, jei lėčiau?

➡️ Ar IT „gaisrininko“ būdu tik sprendžia įvykusius incidentus, ar daro išvadas ir stengiasi užbėgti jiems už akių?

➡️ Ar IT valdomas naudojant automatizuotus įrankius, ar taip pat, kaip prieš dešimtmetį?

➡️ Ar galite bet kada nutraukti IT sutartį, jei „nedžiugina“, ar esate „pririšti“ ilgam terminui?

Kurį iš šių klausimų būtumėte norėję užduoti prieš pasirašydami sutartį? 😊 O gal turite dar variantų? Pasidalinkite komentaruose!

IT VERTĖJAS: Kas tas „Firewall“ ir ką bendro jis turi su mūsų administratore?

Susipažinkite – nuotraukoje mūsų administratorė Joana. Biure ji yra ta „mūro siena“, pro kurią neprasmuks joks nepageidaujamas lankytojas ar įtartinas pardavėjas. 😎

IT pasaulyje tokią pat funkciją atlieka Firewall (ugniasienė). Žmonių kalba tai – jūsų tinklo apsauga, veikianti beveik taip pat, kaip mūsų Joana prie biuro durų.

👉 Atvyksta kurjeris su siunta? Joana patikrina dokumentus ir įleidžia (saugus srautas).

👉 Atklysta nepažįstamas asmuo, siūlantis „stebuklingus puodus“? Joana mandagiai jį sustabdo dar prie durų (blokuojama grėsmė).

👉 Darbuotojas nori išsinešti konfidencialius dokumentus? Joana primena taisykles ir neišleidžia, o jei reikia, skambina vadovui ar net policijai 😊 (išeinančių duomenų kontrolė).

🛡️ Kodėl tai kritiškai svarbu verslui?

Be ugniasienės jūsų tinklas būtų kaip biuras be durų ir be administratoriaus – užeiti ir pasiimti ką nori galėtų bet kas.

Kuris IT terminas jūsų biure vis dar skamba kaip burtažodis, kurį reikėtų „išversti“ kitą kartą? Duokite užduotį Joanai! 👇

Jūs mokate už „Microsoft 365“, bet darbuotojai slapta naudoja „ChatGPT“, „Zoom“, ar kasdien kelia jautrius įmonės dokumentus į nemokamus online PDF konverterius ?

Tai – „šešėlinis IT“ (Shadow IT), su kuriuo susiduria nemažai įmonių. Kodėl jis pavojingas?

🔴 Duomenų nutekėjimas. Įkeltas konfidencialus failas lieka „kažkur debesyje“. Jūs nebežinote, kas su juo daroma ir ar jis nepateks piktavaliams.

🔴 BDAR pažeidimai. Jei asmens duomenys patenka į neapsaugotą įrankį, įmonei gresia tūkstantinės baudos.

🔴 Prarasta kontrolė. Darbuotojui išėjus iš darbo, visa projektų istorija ar kontaktai gali likti jo asmeninėse „Trello“ ar „Asana“ paskyrose.

Altic IT vadovas Marijus Strončikas dalijasi, kaip tą suvaldyti:

1️⃣ Atlikite reviziją. Interneto srauto analizė ar DLP sistemos parodys, kokius įrankius darbuotojai naudoja ir ko trūksta.

2️⃣ Turėkite aiškias vidines tvarkas. Kai darbuotojai žino, kad darbo priemonės skirtos darbui, o jų kontrolė būtina saugumui – dingsta įtampa dėl „sekimo“.

3️⃣ Klausykite komandos, padėkite jiems. Jei darbuotojai renkasi „šešėlinius“ įrankius, vadinasi, oficialūs yra per lėti arba nepakankami. Įtraukite darbuotojus į IT įrankių pasirinkimo procesą.

Išsamiau apie tai, kaip suvaldyti „šešėlinį IT“ – straipsnyje komentaruose. 👇

O kaip jūsų komandoje? Ar esate įtraukiami į įrankių pasirinkimą, ar vis tiek slapta tenka naudoti tuos, kurie tiesiog patogesni? 😊

Skaičiuojame praėjusių metų derlių ir vėl galime girtis dviženkliu augimu!

Kokia mūsų sėkmės formulė? Klientai sako, kad IT priežiūros kokybė, kompetencija ir greitis. O tai, kad nauji klientai vis dar dažniausiai ateina per rekomendacijas, tai tik patvirtina.

Altic IT vadovas Marijus Strončikas pasakoja, kas šiemet labiausiai prisidėjo prie augimo:

✅ 80 % – pažangi automatizuota IT priežiūra.

✅ 13 % – modernios duomenų platformos, be kurių tinkamai neveikia nei BI, nei DI.

✅ Populiarėja ir IT saugos paslaugos.

✅ Auga viešojo ir privataus sektoriaus klientų krepšelis.

✅ Stiprėja komanda. Per pastaruosius trejus metus ne tik padvigubinome pajamas, bet ir užauginome komandą nuo 21 profesionalo 2022-aisiais iki 30 ekspertų šiandien.

Ačiū mūsų klientams už pasitikėjimą ir rekomendacijas – tai didžiausias mūsų kokybės įvertinimas. 🤝

O jei jums tektų rinktis vieną IT prioritetą šiems metams, kas būtų jūsų sąrašo viršuje: automatizuota IT priežiūra, duomenų analitika ar kibernetinis saugumas? 👇

NIS2: „ant popieriaus“ jūs – saugūs? O realybėje?

Dauguma įmonių vis dar galvoja, kad NIS2 atitiktis reiškia „sutvarkytus“ dokumentus. O tiesa ta, kad IT saugumas nuo „popieriaus“ tik prasideda. ES šį reikalavimą sugalvojo būtent dėl realios techninės saugos didinimo.

Marek Dyl, mūsų IT priežiūros padalinio vadovas, pasakoja, kad supaprastintai visas procesas atrodo taip:

1️⃣ Dokumentuojamos įmonės tvarkos: kas įmonėje yra ir ko trūksta.

2️⃣ Patikrinama sauga realybėje: atliekamas techninis auditas.

3️⃣ Sudaromas įgyvendinimo planas trūkumams šalinti pagal audito rezultatus.

4️⃣ Planas realiai įgyvendinamas.

Spėkite, ties kuriuo žingsniu sustoja dauguma įmonių? 😊

Kaip patikrinti, ar esate saugūs tik „ant popieriaus“ – atsakymai žemiau, karuselėje ⬇️.

Pasidalinkite, kas, jūsų nuomone, yra didžiausias stabdis įgyvendinant realius pokyčius: biudžetas, laikas ar tiesiog žinių trūkumas?

Ar patikėtumėte tarptautinę IT priežiūrą nedidelei, bet patyrusiai komandai? 🤔

Modus Group prieš 6,5 metų mumis patikėjo. Tuo metu buvome tik pradėję veiklą, tad startavome nuo kelių reiklių grupės įmonių „egzamino“.

Jau po 2 mėnesių „bandomojo laikotarpio“ mums buvo perleista visos grupės IT vartotojų darbo vietų priežiūra visose šalyse: nuo Lietuvos iki Ispanijos.

Šiandien ši partnerystė skaičiuoja septintus metus. Ką per tą laiką pavyko pasiekti?

✅ Vieningas IT darbo vietų standartas Europoje. Nuo Lietuvos iki Ispanijos – sukūrėme vieningas tvarkas ir subūrėme partnerių tinklą užsienyje. Tai leidžia fiziškai atvykti į bet kurį biurą operatyviai, o visą valdymą vykdyti per mūsų vieningą sistemą, abipusiai integruotą su klientu.

✅ Nuo „PC Support“ iki „Workplace Support“. Daug plačiau: rūpinamės ne tik kompiuteriais, bet viskuo, ką darbuotojas mato savo ekrane! Prisiimame atsakomybę net už trečiųjų šalių valdymą, kad darbuotojų poreikiai būtų visiškai išpildyti.

✅ Moderni automatizacija. Vartotojų kūrimas ir teisių valdymas vyksta per savitarnos portalą ir algoritmus, kurie eliminuoja klaidas ir taupo kiekvieno darbuotojo minutes.

„Tikrasis partnerio profesionalumas išryškėja tuomet, kai IT skyrius nustoja būti „gaisrininkų komanda“ ir tampa strategine verslo dalimi. Dirbdami su Altic IT, galime koncentruotis į savo pagrindines veiklas, nes įvykus incidentui – KDV priežiūra atliekama operatyviai ir tinkamai“, – sako Žymantas Rutkauskas, Modus Group IT infrastruktūros projektų vadovas.

👉 Nuoroda į visą istoriją – komentaruose.

IT VERTĖJAS: kas tas MFA ar 2FA? Jei prie įmonės ar asmeninių paskyrų jungiatės tik su slaptažodžiu, jums būtina tai sužinoti!

Kolegė Kamilė Paukštytė, prie mūsų prisijungusi ne iš IT sektoriaus, prisipažįsta – kol nepradėjo dirbti pas mus, terminai MFA / 2FA jai skambėjo kaip cheminiai elementai 😊

Dėl to nusprendėme juos išversti į žmonių kalbą. Nes šiandien juos suprasti svarbiau nei mokėti periodinę lentelę.

MFA (Multi-Factor Authentication) – tai daugiapakopis tapatybės patvirtinimas. Kitaip tariant – prisijungimas naudojant daugiau nei vieną „įrodymą“, kad tu esi tu.

👉 slaptažodis

👉 + papildomas kodas telefone SMS, programėlėje, el.laiške ar biometrika.

Žmonių kalba: įsivaizduokite, kad jūsų paskyra yra seifas. Slaptažodis – pirmasis raktas. MFA – antras. Net jei kažkas pavogs pirmą raktą, seifo vis tiek neatidarys.

Pagal naujausius saugos standartus (ISO 27001, NIS2 direktyvą ir kitus), MFA yra privalomas daugeliui įmonių. Be šio įrankio įmonės tiesiog negali užtikrinti savo ir klientų duomenų saugumo.

Dauguma kibernetinių atakų prasideda nuo pavogtų slaptažodžių, o MFA yra vienas pirmiausių būdų tai stabdyti, kainuojantis daug mažiau nei pasekmės.

👉 Kuris IT terminas dar skamba kaip iš chemijos vadovėlio? Pasidalinkite komentaruose, išversime :)

Jei sugedo automobilis, ką rinksitės remontui – pardavimų vadybininką ar meistrą? 🚗 IT pasaulyje dažniausiai gaunate pirmą variantą.

Mūsų IT vadovas Aurelijus Tutkus pasakoja, kad pradėjus dirbti su IT priežiūros bendrove, dauguma klientams priskiria „vadybininkus“, o ne IT vadovus.

Koks tarp jų skirtumas?

🛠️ Kompetencija čia ir dabar vs. „forwardinimas“. Kai kliento užklausą priima IT vadovas, sprendimas prasideda pirmąją minutę. Vadybininkas, neturintis IT patirties, tampa tarpininku tarp kliento ir IT komandos.

🛠️ Problemų priežasčių sprendimas vs. pasekmių šalinimas. IT vadovo užduotis – ne sutaisyti sugedusį spausdintuvą, bet suprasti, kodėl jie visi per dažnai genda, kaip automatizuoti sprendimą, gal geriau nuomoti kaip paslaugą . Vadybininko – išrašyti kuo daugiau sąskaitų už sutaisomą nuolat gendantį spausdintuvą.

🛠️ Skaidrumas vs. pardavimai. IT vadovas visada siūlys bent 3 variantus: „geriausią, bet brangų“, „pigiausią, bet ribotą“ ir „optimalų“ vidutinį, vertą pasirinkimo. Vadybininkas, tikėtina, visada siūlys vieną, pirmą variantą.

🛠️ Platesnis vaizdas. IT vadovo užduotis - padėti įmonei siekti verslo tikslų. Net jei kartais tai reiškia patarimą rinktis kito tiekėjo paslaugas. Vadybininko tikslas dažniausiai baigiasi ties pardavimų eilutės auginimu.

Išvada? Tiek remontuojant automobilį, tiek rūpinantis IT ūkiu, geriau rinktis tą, kuris puikiai žino, kas vyksta po kapotu, ir prisiima atsakomybę už tai, kaip automobilis ir IT ūkis „važiuos“.

„Man reikia naujos pelės“: kodėl toks darbuotojo el. laiškas kainuoja daugiau nei atrodo?

Atrodytų, smulkmena. Tačiau, kaip pastebi mūsų kolegė Kamilė Paukštytė, daugumoje įmonių tai užkuria grandininę reakciją, kuri tyliai degina laiką ir pinigus:

1️⃣ Darbuotojas rašo administratorei.

2️⃣ Ši persiunčia vadovui patvirtinti.

3️⃣ Vadovas sutinka, persiunčia IT kolegai „vykdyti“.

4️⃣ IT kolega grįžta su klausimu: „O kokios tiksliai reikia?“.

Kol prašymas „klajoja“ per pašto dėžutes, praeina 1–2 darbo dienos. Padauginkite tai iš visų darbuotojų ir visų jų IT poreikių (prieigos teisių, licencijų, įrangos) – gausite tūkstančius eurų, išvaistytų tiesiog laukimui.

Kaip šį tylų pinigų deginimą sustabdo IT savitarna?

📍 Vienas langelis viskam! Darbuotojui nebereikia spėlioti, kam rašyti. Visi standartai, įranga ir programos, iš kurių galima rinktis – vienoje vietoje. Jokių „gal žinai, kas už tai atsakingas?“.

📍 Automatizuotas patvirtinimas. Sistema pati žino, kas turi patvirtinti kokią užklausą. Taupoma 2–3 kartus daugiau laiko susirašinėjimams, ir kelias dienas laukimo.

📍 Skaidri apskaita. Kiekviena gauta licencija ar įranga automatiškai susiejama su konkrečiu žmogumi IT turto valdymo sistemoje. Jokių nepriskirtų, „pamestų“ kompiuterių ar „mirusių“ licencijų, už kurias vis dar mokate.

Rezultatas? IT komanda išlaisvina rankas nuo rutininio „forwardinimo“, o darbuotojas gauna tai, ko reikia darbui, be papildomų el. laiškų maratono.

O kaip užsakymai vyksta jūsų įmonėje? Vis dar rašote laiškus ar naudojatės savitarna? 👇