Anima

Panikos ataka – tai dviejų srovių susitikimo vieta, kuomet susitinka stiprus noras ir stipri baimė:

❤️‍🩹 noriu supykti, išsakyti, kaip man skaudu, bet bijau, kad atstums.

❤️‍🩹 noriu leisti savo suklysti, bet bijau už klaidas būti paliktas (nemylimas).

Kyla vidinis konfliktas – viena pusė nori pasakyti NE, bet baimė ištaria TAIP.

Paprastai, pradėjus lankyti terapiją, panikos atakos išnyksta, nes žmogus pasijaučia SAUGUS – išgirstas, suprastas, atspindėtas ir – svarbiausia – gavęs leidimą taip jaustis, kaip jis jaučiasi. Terapeutas jo neatstumia už tai, kad jis suklysta ir supyksta. Taip vidiniame pasaulyje formuojasi nauja patirtis - mano jausmai, klaidos, poreikiai nėra tokie atstūmiantys ir smerktini, kaip aš įsivaizduoju.

Panikos priepuolis – tai dviejų srovių susitikimo vieta, kuomet susitinka stiprus noras ir stipri baimė:

🌪️noriu supykti, išsakyti, kaip man skaudu, bet bijau, kad atstums,
🌪️noriu leisti savo suklysti, bet bijau už klaidas būti paliktas (nemylimas).

Kyla vidinis konfliktas – viena pusė nori pasakyti NE, bet baimė ištaria TAIP. Į paviršių ima lįsti paslėpti jausmai, kaip tie marinuoti agurkėliai, metų metus konservuojami rūsyje. Pyktis marinuojamas tol, kol išsprogę agurkėliai aptaško visas rūsio sienas. Ir tada belieka susidurti su savo vidine realybe – nusileist į rūsį ir susirinkti visus išsprogusius agurkus. Ir tyrinėti, vardan ko jie ten atsirado, kokią kainą (emocinę) už juos teko sumokėt.

Daugiau apie panikos priepuolius ir gilumines jų priežastis skaitykite įtraukiančiame Anima psichologija psichologės – psichodinaminės psichoterapijos praktikės Godos Aršauskaitės straipsnyje.

Panikos priepuoliai: kas tai, kodėl kyla ir kaip juos įveikti Panikos priepuoliai neatsiranda „iš niekur“. Tai signalas apie gilumines vidines priežastis – sužinokite, kaip jas suprasti.

Vidiniai „turiu“ dažnai susiformuoja kaip gynyba nuo atstūmimo ar ryšio praradimo. Prisitaikant prie kitų išmokstama slopinti pyktį, poreikius ir spontaniškumą, kad būtų šsaugotas santykis. Kai šie griežti vidiniai reikalavimai keičiami į lankstesnius, atsiranda daugiau vidinės laisvės ir autentiškumo. Tai kelias nuo prisitaikymo prie savęs pajautimo ir brandesnio ryšio su kitu.

💌

Pastebima, kad žmonės, patiriantys panikos priepuolius, pasižymi tam tikrais asmenybės bruožais.

Dažnai tai susiję su patirtimis, kuriose emocijos ar poreikiai nebuvo pakankamai priimami, todėl formavosi tendencija juos slopinti – prisitaikyti, vengti klaidų, neišreikšti savęs.

Ilgainiui tai gali virsti neigiamais įsitikinimais apie save, lemti žemą savivertę, nuolatinį kaltės ar gėdos jausmą, sunkumus išreikšti save.

Kartais ši vidinė įtampa pasireiškia per nerimą ar panikos priepuolius.

Santykiuose žmonės dažnai myli vienas kitą, tačiau kalba skirtingomis meilės kalbomis. Kai partneriai pradeda nuoširdžiai ir pagarbiai komunikuoti savo poreikius, smalsiai domėtis vienas kito poreikiais ir sąmoningai mokosi juos atliepti, santykiuose atsiranda daugiau supratimo ir artumo.

„Santykiuose svarbiausia ne tai, ar jūsų meilės kalbos sutampa, o gebėjimas išgirsti vienas kito emocinius poreikius“, – dalinasi Anima psichologė Viktorija Balčiūnė.

Kviečiame skaityti daugiau straipsnyje ir atrasti, kokia meilės kalba svarbiausia jums bei jūsų partneriui.

Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link Gary Chapman knyga „5 meilės kalbos“ tapo kultūriniu reiškiniu. Ji išversta į daugiau nei 50 kalbų, šimtus savaičių buvo bestselerių sąraše, o šiandien jos idėjos naudojamos ne tik sužadėtinių kursuose, psichologų kabinetuose, bet ir pažinčių programėlėse bei socialiniuose...

„Jis manęs nesupranta.“
„Ji nepastebi, kiek aš stengiuosi.“

Tokios mintys santykiuose kyla dažniau, nei gali atrodyti. Tačiau dažnai problema slypi ne jausmų trūkume, o skirtinguose būduose juos išreikšti. Meilės kalbų koncepcija padeda geriau suprasti, kaip žmonės patiria artumą, dėmesį ir rūpestį santykiuose.

Apie tai galite paskaityti naujame Anima psichologės, kognityvinės elgesio terapijos praktikės Viktorijos Balčiūnės straipsnyje.

Meilės kalbos ir jų poveikis santykiams | AnimaPsichologija.lt Kiekvienas žmogus turi vieną ar dvi dominuojančias meilės kalbas – būdus, kuriais jis labiausiai jaučiasi mylimas.

Porų santykiuose dažnai pasitaiko tam tikrų klaidingų įsitikinimų ar bendravimo modelių, kurie gali sustiprinti nesusipratimus. Daug konfliktų kyla ne todėl, kad partneriai nemylėtų vienas kito, o todėl, kad jie kalba skirtingomis meilės kalbomis. Po kaltinimais slypi nepatenkinti poreikiai.

Skirtingos meilės kalbos nereiškia nesuderinamumo. Priešingai – daugeliui porų jų atpažinimas tampa svarbiu žingsniu link didesnio tarpusavio supratimo ir artumo.

Meilė išreiškiama skirtingais būdais. Tai, kas vienam yra aiškus rūpesčio ir artumo ženklas, kitam gali pasirodyti mažai reikšminga arba visai nepastebima. Tai atsitinka, kai žmonės „kalba“ skirtingomis meilės kalbomis ir turi skirtingus meilės prioritetus - būdus, kuriais jie jaučiasi labiausiai mylimi.