barceviciute.com

Ofiso projektas. Nedidelis, 60kv.m, bet komplikuotas… iki negaliu! Nėra sutvertas turėti rekuperaciją, tad reikėjo galvoti “outside the 📦 “, kaip ją pajungti ir išvedžioti, išlaikant šio objekto 💎- lubų architektūrą. Langai nėra sutverti atsiverti, jokios galimybės turėti gryno oro gūsio (wait wait wait, what?! Nėr vėdinimo ir langai neatsidaro?!), tad keisime stiklo paketą ir langus. Pilna keistų, nesąmoningų mazgų ir 💩 vamzdžių, kuriuos reikia smart “apsiūt” gipso kartono plokšte, nesukuriant papildomų komplikuotų mazgų. BET! Challenge accepted 😌🤌🏻 Didžiausias džiaugsmas, kad čia dirbu su , su Jumis, kolegos, ir į apkasus! Let’s roll! Rangos darbai prasideda!

Gegužės 13 dieną man suėjo 35-eri, o mano “brand’ui”, mano pirmagimiui barceviciute.com sukako 8-eri. Hip-hip- hooray 🎉 Dirbu dėl šito kūdikio daug, neskaičiuodama valandų, pastangų ir emocinių resursų. Gal nėra pasiekta tiek, kiek norėčiau, “auksinė paletės” dar nesušluotos, o ir Kauno tarpukario architektūros objektų sąraše dar neturiu. Bet. Vis tiek velniškai savimi didžiuojuosi, nes viską sukūriau ir pasiekiau pati, nuo pirmosios svetainės susikūrimo iki “Verandos” filmavimo, žurnalų publikacijų ir, svarbiausia, užsakovų pasitikėjimo ir rekomendacijų. Labai vertinu kiekvieną gražų žodį, įvertinimą ir ❤️ ant “storio” ar įrašo. Labai ačiū visiems, kas manimi pasitikite ir vertinate, susimyluokite tie, jei kas buvo ne taip, ir važiuojam toliau! Manęs tikrai dar laukia Vilniaus ir Kauno senamiesčiai. Už mane ir mano Barcevičiūtę!

Aha, true story. O buvo taip- mano diplomo įteikimo ceremonija. O didis džiaugsme, kad pagaliau tai baigėsi ( studijos VDA manęs nedžiugino, švelniai tariant). Aleliuja! Ir laikau rankose, rodos, dar šiltą diplomą ir ateina mano dėstytoja. Maniau, pasveikint (kind of obvious), bet ne. Ji tik norėjo pasakyti mananti (po 4 metų studijų !!), kad šita specialybė ne man… gal grafinį dizainą reikėjo studijuoti… Nieko nepasakiau, nes netekau amo ir vienintelis klausimas galvoj- kodėl reikėjo tai pasakyti būtent dabar?! Turėjo gi 4 metus tam. 🫠

Taip, rimtai. Ir šitas sakinys man taip “įsėdo” į smegenis! Kiek laiko reikėjo suprasti, kad tas žmogus neteisus! Kokią didelę ir ilgą kelionę patyriau savęs pasitikėjimo link, kaip ilgai man ta mintis sukosi ir vis apie save primindavo kaskart, kai kažkas nepavykdavo ar nepasisekdavo. Bet dabar tikrai galėčiau nusišypsoti ir paklausti- “Rimtai”? 🙃 Bet tada buvau jauna, “žalia”, nedrąsi ir dar virpanti nuo džiugesio atsiėmusi diplomą.

Jaučiuosi kaip niekada gerai, savo vietoj ir daranti tai, ką tikrai gebu ir mėgstu. Tad istorijos moralas paprastas- neklausykim, ką kas šneka, nes ne visada žmonės tą daro nuoširdžiai ir gero linkėdami, ir antra- galvokim ir patys, ką, kam ir kaip sakome. Nes patys nenorėdami galime padaryti didelę įtaką. 🫀