Kluonas - LabaNoras

Ant bebro uodegos.

Perplaukus šį maršrutą prasidęda pavasaris. O jį atneša ne kaskitas, o pons bebras.

Ir šiai atkarpai labai tinka bebro uodega.
Kodėl?
Nes šie inžinieriai sukuria tokias sąlygas, tokį nenuspėjamą jausmą kai visai neįsivaizduoji - o kas bus toliau. Jausmas lyg plauktum kažkur atogražų džiunglėmis, tik vietoje mauglio strazdas šokinėja, o vietoje smauglio bebrai rangosi.
Žaluma ryški, sparnuočiai garsūs: nendrinis žiogelis ištraleliuoja visą himną kartu ežerinės nendrinukės čeksėjimu, gervės baigiamuosius akordus sudėlioja ir tykiai ramiai finišas nuvilnija.

Taip gali užgimti reali, pasakiška dokumentika.

Bendrystė.

Ši draugystė užsimezgė ir mezgasi jau ne pirmi metai. Ir gražių bei prasmingų susitikimų būta.
Labai džiugiu, kad tęsinys šios komunikacijos persikėlė į gamtos prieglobsti, kur galėjom pamatyti ir labiau pažinti vieni kitus kitokioje erdvėje ir kitomis sąlygomis.
Tikėsimės pavyko parodyti ir perteikti kitokį požiūrį į gamtą, jautrias buveines, augalus bei gyvūnus.
Matyti Jūsų šypsenas ir džiugesio pilnus veidus yra dovana, žinant kokį atsakingą ir sunkų darbą Jums tenka dirbti. Ir dangus šypsojosi ir apdovanojo puikiu orų žygeivius.

Dėkingume kartu keliaujantiems ir skonių jūra džiuginantiems BUNDĖ - kepyklėlė kepiniams,
taip pat visam Utenos raj. socialinių paslaugų centro kolektyvui bei atskiras AČIŪ Irma Lemberytė , kuri suorganizavo šį išvykimą.

Vyrai mokosi iš vyrų.

Įkvėpusi įstorija (pirma nuotrauka): šis vyrukas nuo pat starto bandė plaukti atsistojęs.
Tai nėra taip paprasta kaip atrodo: baimė, nauja patirtis, iššūkis sau ir prieš kitus. Visą maršrutą buvo ne vienas bandymas įveikti save, pasitikėti, mokintis iš kitų. Priplaukus klausiu kaip kojos, kaup jausmas ir sakau finišas jau čia pat ir nuplaukiu toliau.
Atsisuku.... ir šypsena veide - jis tai padarė.

Kolektyvas džiaugėsi.
Tai daugiau 20 sąmoningų vyrų kompanija, kuri be svaigalų, rūkalų, keiksmažodžiuir kitų žalingų dalykų atvyko susipažinti su mūsų kraštu ir pabūti vieniem su kitais, palaikty, pasimokinti ir padrąsinti vieniem kitus.

Thank you guys fot this inspiring journey.

Kalba ūsai.

Sezono atsidarymas:
einam, žygiuojam, pažindinamės su gamta; klausom, stebim toliau pažindinamės;
brendam, tapšnojam, ragaujam, uostom vis dar pažindinamės.
Iki to momento kol nuo svaigiųjų pelkinių augalų gailių nuvažiuoja stogas.
Kas šinšinas, kas mažazis apuokėlis, kas dar koks padaras, bet visi išplaukę realiai.
Galėjom išvysti save kaip atrodysim suaugę.

Kolektyvas - sezono atidarymo žygis gavosi labai spalvotas ir dar labai juokingas. Laukia nenuobodus sezonas.

Patirti Neringos juostą.

Saulė, jūra ir vanduo....

Nėr gi blogo oro. Sutiksit?
Rūbai buvo patogūs, vėjas buvo gaivus, saulė švietė ir arbata sušildė.
Pavyko ankstėliau atsikelti ir patirti ryto garsus, išgirsti negyvąsias kopas, pajausti saulės įkaitinta smėlį ir pabūti.
Niekur neskubėjom ir niekur neturėjom būti...
Buvo realiai smagu atsinaujinti tą vaizdą, kvapą, jausmą kur jaučiasi kaip tvarkosi gamta.
Dėkingi ir iki bet kada.

Pirmi kartai. Žieduotuvės.
Mažiausias miško karaliukas.

Nuostabus pirmas kartas, kuris tikrai nebus paskutinis, o gal ir taps gražia tradicija.

Iš labai arti pamatėme, sudalyvavome, "padėjome" sužieduoti paiksčius, kuriuos matydavome, girdėdavome ir iš taip arti nebuvome matę ir prisiletę.

Pats procesas prasideda nuo sparnuočio išnarpliojimo iš tinklo, uždėjimo žiedo, registravimo ir smagioji dalis jo paleidimo. Streso į valias abiems pusėms.
Padžioje apsimetama, kad gulinčiu nieks nemuša, o poto švyst ir ate.
Pasitaikė ir tokių, kurie po tos dienos žieduotuvių papuolė ir antrą kart.

Tai kas gi buvo sužieduoti: liepsnelė, kikilienė, šiaurinis kikilis ir mažiausias, vos 5 g. sveriantis miško karaliukas - nykštukas.

Didžiausia padėka ir nuoširdus AČIŪ Laurai su Simona.
Tas jausmas kai delne gulinčio gyvio širdis plaka yra kažkas tokio.
Iki kitų kartų.

Prakalbinti medį.

Užėjo kokis tai begalinis noras naujam iššūkiui. Ir užkliuvo - darom durys. Ta prasme - duris?
Mediena užsakyta išgulėjo ne vieną savaitę, o kūrinys niekaip negimsta. Praeini pasižiūri į lentas, jos pasižiūri į tave ir nueini toliau.

Kol užėjo kokis tai įkvėpimas: va dabar laikas - galima pradėt kalbint medį. Taip lengvai neprisileidžia reik be spaudimo palengva 10 kartų matuot ir 11 pripjaut (jei kantrybės yra).
Ir taip diena iš dienos, lenta prie lentos kol nugulė šalia viena kitos.
Žiūri, kraipai galvą, kasai pakaušį ir klausi kur aš ją mačiau?

Ko ieškosi - tą ir rasi...

visą kovo mėnesį stebėta situacija pamario krašte manifestavosi ir patraukėm potvynio zonos link. Nuotykiai sekė nuotykius tik pajudėjus ir tai tik dar labiau užgrūdino tą norą prisiliesti ir pajusti vandens stichijos galią.
O ko gi mes ieškojom ir ką radom?
Vandens platybes - radom;
Gyvybės ir sparnuotų garsų - girdėjom, matėm galvas užrietę. Jūrinių arlanų daugiau nei špokų;
Brendantį briedį - akivaizdžiau ir būti negalėjo, tiesa, ne visi jį pastebėjo;
Saulės - atsivežėm ir užšvietė šiltai. Ačiū jai labai.
Sąmoningų patirčių - geriau kartą patirt tą beribę jėgą, tą pyrago skonį ant vandens sunešto smėliuko, tą žydinčių kačiukų kvapą, tuos skambančius laukus...yr daug ką pasakot, bet linkim kartą patirt - KĄ KUŽDA TAU VANDUO....

Ačiū bendražygiam už tikėjimą ir pasitikėjimą iki kito karto mielieji.

Jis ateina nekviestas.

Kai vienas metų laikas užleidžia vietą kitam.

Pavasaris ir su juo ateinantis potvynis sunkiai nuspėjamas ir neprognozuojamas reiškinys.
Vandens stichija ir jos nenumaldoma galia, kuri ateina ir užeina į kiemus ar namus nekviesta.
Su šluota neišluosi ir kruzeliu neišsemsi, belieka priimti jį kaip svečia ir jis pats išeis, palikdamas savo pėdsaką.
Matyti tai ir būti stebėtoju - dovana.
Saulė pateka ir leidžiasi vandenyje.
Garsai ir vaizdai nusėda ne iš karto - tik grįžęs supranti ką patyrei.

Artėja vandens kuždesio metas - patirk tai.
Jau artėjantį savaitgalį stebėsim pasitraukiantį svečią, kuris grįšta į savo vagą.

Kurti namus.

Kas gali būgi smagiau ir prasmingiau nei surėdyti kažkam namus?
Vieni džiaugsis ir perės, kiti slėpsis ir miegos, treti gal sandėliuką pasidarys.
O jaunąjai kartai tai prasmingas užsiėmimas ir meilė mus supančiai gamtai, kad galime dalintis besąlyginiu gėriu.

O nemaža dalis sparuočių jau sugįžo ir tikrina uoksus, brėžia teritorijos ribas kur prašalaičiai nepageidaujami.
Dienos ilgyn, balsai garsyn - atgimimas.

Tegu tai būna maža mūsų duoklė gamtai.