Inga Ruginienė

Kviečiu užeiti ir pasižvalgyti mano tinklapyje. Čia susipažinsite su mano trumpaja programa bei daugiau sužinosite apie mane. 🎈
O balsuojant kviečiu reitinguoti, pasirenkant socialdemokratų sąrašą ir į langelį įrašyti 3️⃣😊

Inga Ruginienė      Džiaugiuosi, kad man teko garbė kandidatuoti į LR Seimą, kuris yra darbščių, sąžiningų, sumanių ir pilietiškų žmonių visuomenėje.

15 pozicija – gana aukštas įvertinimas. Gerokai liūdniau, kad tai – aukščiausia pozicija moterų tarpe. Ir visai liūdna, jog visame įtakingiausiųjų sąraše iš 93 asmenų yra tik 13 moterų (14 %)! Taigi lyčių lygybės srityje turime dar daug nenuveiktų darbų ir stereotipinio požiūrio.

Pastaruoju metu man dažnai sako, kad turiu girtis apie savo nuveiktus darbus, nes kandidatuoju į LR Seimą. Sako dėk nuotraukas ir rašyk net apie kiekvieną smulkmeną. Bet kai kiekvieną dieną dirbi, juk negalvoji, kad reikės pasigirti, tiesiog maksimaliai gerai stengiesi atlikti tai ką suplanavai, maksimaliai stengiesi padėti besikreipiančiam. Kartais tai puikiai pavyksta, kartais ne viskas iki galo. Visaip būna, nes mano darbas kaip bebūtų susijęs su žmonėmis ir pačiomis sudėtingiausiomis istorijomis.
Kai dirbi ne tam, kad tave pagirtų, o tiesiog iš pareigos pakeisti sistemą į geresnę ir darbuotojams palankesnę pusę, kaip gali save pareklamuoti?
Paprastai planų ir idėjų turiu dvigubai daugiau nei pati fiziškai galiu padaryti, todėl kur bebūčiau, ką bedaryčiau mano dienotvarkė nesibaigs. Dar daug ir sunkiai reiks dirbti, kad darbuotojai jaustųsi saugūs, o ir pastangų reiks nemažai juos padrąsinti būti aktyviais ir kovoti už savo gerbūvį.
Šį šeštadieni svečiavausi pas kolegas jų organizacijos jubiliejuje. Nepaprastai malonu buvo matyti, kad per pastaruosius 6 metus profsąjunginis judėjimas sustiprėjo, mes išmokome Trišalėje taryboje, kad ir kaip tai būtų sunku, atidėti asmenines ambicijas ir išeiti su vieninga pozicija, gindami ją kartu kaip komanda. Tai leidžia mums laimėti vis daugiau ir daugiau klausimų. Tikiuosi, kad ir toliau dirbsime vardan darbuotojų, o ne dėl noro labiau pasipuikuoti.

p.s. fotografas pagavo, kad net ir šventiniam renginyje nepraleidžiu progos padiskutuoti su Linavos prezidentu😊

Oho jau atvirai ir viešai daromas spaudimas prezidentui padaryti „teisingą“ pasirinkimą dėl Europos komisaro kandidatūros. Šiandien per LRT radijų aiškiai nuskambėjo, jei šalies vadovas neparems Gabrielių Landsbergį, bus tarsi kažkoks nevykėlis. Toks jausmas, kad tik vienas žmogus Lietuvoje yra tinkamas tokio lygio pareigoms užimti, nors turime daugybę rimtų kompetentingų žmonių šalyje, kurie kad ir šiandien gali imtis tokios atsakingos ir Lietuvai svarbios pozicijos. Bet kur tau arba Gabrielius arba jei tu galvoji kitaip tai tiesiog esi nevykėlis...

Pasitikėjimo valstybe ir politika, man atrodo, nesukursi dirbtinai per jėga verčiant visus galvoti taip kaip reikia tam tikrai suinteresuotai grupei. Kad ir kaip tai būtų sunku suprasti, žmonės mato ir savarankiškai geba daryti išvadas.

Katastrofa už kurią gauni paprastą atsiprašau. Tik po penkių dienų, įvykus incidentui, užimtumo tarnyba savo klientams išsiunčia pranešimą, kad netyčia nutekino jų asmens duomenis. Viskas pristatoma tarsi nieko čia tokio, tik smulki klaida. Bet kuriam iš mūsų padarius tokią klaidą Duomenų apsaugos reglamentas garantuoja rimtas sankcijas, kodėl tai turėtų būti išimtis kitiems? Man tiesiog nesuprantama kaip galėjo nesuveikti apsaugos mechanizmai ir kodėl į šią situaciją reakcija buvo švelniai tariant pavėluota? Kas prisiims atsakomybę?

Blogiausia yra tai, kad be sauso pranešimo, jog įvyko tai kas įvyko per penkias dienas nesugebėta pateikti informacijos kokios prevencijos priemonės yra numatytos, kad ateityje tokios situacijos nesikartotų. Kokios išvados galu gale yra padarytos po šio rimto incidento. Deja, paprasto atsiprašau neužtenka, mano nuomone.

Ir iš kitų maisto produktų kainų galima jau pastebėti, kad lietuviškas prekes labiau apsimoka pirkti ne tik Estijoje, bet ir Lenkijoje. Tik nereikia sakyti, kad tose šalyse yra radikaliai kita mokestinė sistema bei atlyginimai- tai netiesa. Jau seniai taip nėra, bet išlaidos pas mus nepadoriai auga. Keistas jausmas kai Lietuvos gamintojas kitam parduoda pigiau, nei savo tautiečiui, o prekybininkai nesibodi dėti vis didesnius antkainius, nes pelno siekimas kartais prasilenkia su sąžine. O žmogus gali išgyventi tokioje aplinkoje tik tada kai jo pajamos auga tiek kiek auga tam tikrų verslininkų godumas.

Labai rekomenduoju! Apie paprastą gerą žmogų.

Ačiū Edvardas Kubilius už nuostabias istorijas, puikus darbas!

Kaimo bendruomenės gyvenimu besirūpinantis Juozas: mūsų merei esu nemalonus išsišokėlis „Atrodo, kad būtent ši seniūnija yra užmiršta“, – sako bendruomenės pirmininkas Juozas iš Raitininkų... 2024.06.04 10:00

Tarptautinė moters diena, ką ji reiškia iš tiesų?
Vis dar norma darbo pokalbiuose moterų klausti, kiek jums metų, ar turite vaikų, o ką darysite, jeigu vaikas sirgs: „Nei tėvelis, nei seneliai negalės prižiūrėti? Labai gaila, nors jūsų kvalifikacija mums labai tiktų“...
Vis dar norma net ir viešai pasiūlyti jaunai moteriai užsiimti grožio paslaugomis, nes politikoje ar rimtame versle ji juk negali nieko išmanyti: „Va, graži mergina, galėtų susikurti kokį grožio saloną ir gražiai gyventi“.
Vis dar norma laidyti replikas „pati kalta“, jei pasiskundžiama priekabiavimu ar net išprievartavimu: „Mažiau lakt ir raitytis reikia, ir nieko nebus“.

Sąrašas gali būti tęsiamas be galo ir, deja, bėgant metams jis nelabai keičiasi. Spaudžiama normų, stereotipų, standartų, kokia moteris turi būti, ką mėgti, kaip atrodyti ir ką daryti, ji jau ir pati nežino, kaip ji jaučiasi, kas ją džiugina, kokia kryptimi ji pati norėtų tobulėti. Vietoj to formuojasi įvairios baimės, depresijos, auga nepasitikėjimas savimi.
Moterys vis dar diskriminuojamos įvairiomis formomis ir įvairias lygmenimis. Ypač tai juntama darbo rinkoje: tai tu per jauna, tai per nėščia, tai turi per daug vaikų ar jie per maži, tai esi per mažai kvalifikuota po vaiko priežiūros atostogų, po to tu jau tiesiog per sena... O jeigu dar turi negalią, esi ne tos odos spalvos ar seksualinės orientacijos, tai diskriminacija dvigubinasi.

Nors kalbant grynai ekonominiais terminais – moterys juk aprūpina ekonomiką naujais darbuotojais. Ką jos gauna į tai mainais? Tik nuostolius: nepriteklius, pervargimą ir išsekimą. Pirmiausia, lyginat su vyrais moterų atlyginimai yra mažesni. To priežasčių yra daugiau, tačiau viena jų – dėl nėštumo, gimdymo ir vaiko auginimo atostogų kuriam laikui jos iškrenta iš darbo rinkos. Antra, dėl mažesnių algų būna mažesnės ir moterų pensijos. Trečia, labai išauga moterų darbo krūviai, nes moterys dirba daugiau neapmokamo darbo valandų: prižiūri namiškius, atlieka namų ruošos darbus ir pan.

Ką daryt?

INVESTUOTI Į MOTERIS!

Užtikrinti, kad už moteris per nėštumo, gimdymo ir vaiko auginimo atostogas valstybė mokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokas tam, kad ateityje nesumažėtų moterų pensija. Taip pat būtina lyčių aspektą integruoti į visas politikos sritis (lyčių kvotos, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemonės, etc.); integruoti lyčių lygybės nuostatų ugdymą švietimo institucijose; ir galų gale – ratifikuoti Stambulo konvenciją, kad kova su smurtu neliktų tik pačių moterų reikalas.
Tai tik nedidelė dalis priemonių, bet pradžiai užteks.

Su kovo 8 diena!

LR trišalėje taryboje išgirdau, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerija išskirtinai atstovauja verslui. Čia, turbūt, toks šių dienų valstybinės įstaigos ir lobistų santykių oficialus įteisinimas už mūsų visų sumokėtus mokesčius. Ir ko tada stebėtis, kad J. Džiugelis taip ir nesuprato, ką blogai padarė, nes jei jau ministerijai tai – norma, ką jau ten Seimo nariui.
Siūlau Ekonomikos ir inovacijų ministerijai Trišalėje taryboje persėsti į darbdavių (verslo) pusę ir atlaisvinti vietą vyriausybės atstovui, kuris gins viešąjį interesą.
O tada – spręsti klausimą, ar mes visi vis dar norime finansuoti tokią valstybinę instituciją...