Neurocta

Dėmesio sunkumai, hiperaktyvumas, sensorinis jautrumas, nerimas, miego problemos ar kognityviniai pokyčiai dažnai nėra tik pavienis simptomas.

„Neurocta“ požiūris remiasi gilesniu vertinimu: analizuojama nervų sistema, smegenų veikla ir individualūs žmogaus poreikiai, kad būtų sudarytas kryptingas, personalizuotas planas.

🔴 Svarbu suprasti: ne visos „neurotreniruotės“ yra vienodos. Dalis jų veikia pagal iš anksto paruoštus modelius.
🟢 „Neurocta“ siūlo individualiai parengtas neurotreniruotes pagal kiekvieno asmens smegenų veiklą ir vertinimo duomenis.

Perskaitykite straipsnį.
O jei norite suprasti, nuo ko pradėti jūsų situacijoje — parašykite mums

Lietuvoje įkurta klinika keičia požiūrį į neurologinius sutrikimus: pirmiausia sudaromas nervų sistemos „žemėlapis“ „Neurocta“ taiko duomenimis grįstą metodiką: smegenų aktyvumo analizė, ergoterapija, kineziterapija ir neurostimuliacija vienoje individualioje programoje

Kartais vaikas nesėdi vietoje, greitai pavargsta, praranda dėmesį ar sako, kad „nenori mokytis“.

Ir labai lengva pagalvoti:
tingi, nesistengia, nenori.

Bet tiesa dažnai kita.

Vaiko gebėjimas susikaupti prasideda ne nuo valios.
Jis prasideda nuo kūno.
Nuo pusiausvyros.
Nuo nervų sistemos.

Kai vestibulinė sistema veikia sunkiau, vaikui gali būti:
• sunku išlaikyti dėmesį
• sunku ramiai sėdėti
• greitai pavargstama mokantis

Ir svarbiausia —
vaikas to nedaro tyčia.

Tai signalas, kad jo nervų sistemai reikia pagalbos, o ne spaudimo.

Jei kažkas iš to pažįstama – jūs ne vieni.
Su tuo galima dirbti. Ir pokyčiai tikrai įmanomi.

„Jis tingi“ ir „jis nesistengia“ – dažnai yra NETIKSLU.
Kartais vaiko kūnas tiesiog dar ieško stabilumo, o ranka per greitai pavargsta ne dėl „nenoro“, o dėl nervų sistemos darbo.

3 ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

Dažnas kliuvinėjimas / griuvinėjimas

Susikūprinimas, galva į priekį, sunku ilgai sėdėti tiesiai

Per stiprus pieštuko spaudimas, greitas rankos nuovargis, netolygus raštas

Svarbiausia: vaikas to nedaro tyčia.
Su tuo galima ir reikia dirbti – per judesį, stabilumą, koordinaciją, refleksų integraciją.

Atvykite į Neurocta kliniką Vilniuje ir mes Jums atliksime primityvių refleksų vertinimą.

#

Jei skauda kaklą, problema gali būti ne kakle.

Ir ne visada padės masažas ar tempimo pratimai.

Kartais tikroji priežastis – netaisyklingas sąkandis.

Kai sąkandis netaisyklingas:
• keičiasi žandikaulio padėtis
• įsitempia kaklo ir pečių raumenys
• blogėja laikysena
• atsiranda galvos, kaklo ar net pečių skausmai

Dažni signalai:
– kaklo maudimas
– galvos skausmai be aiškios priežasties
– traškėjimas ar įtampa žandikaulyje
– pečiai palinkę į priekį

Jei gydai kaklą, bet skausmas grįžta – verta įvertinti ir žandikaulį.

Kūne viskas susiję.

Jei vaikas sunkiai užmiega, problema dažniausiai ne lovoje.

Ir ne tame, kad „nenori miegoti“.

Vaiko nervų sistema užmiega tik tada, kai jaučiasi saugi ir rami.

O tai priklauso ne nuo vieno dalyko, o nuo vakaro įpročių.

Kas iš tikrųjų padeda užmigti:
• pastovus miego laikas (net savaitgaliais)
• tas pats ramus vakaro ritualas
• bent 1–2 val. be ekranų
• lova – tik miegui
• ramūs tėvai (vaikai jaučia jūsų būseną)

Dažnai didžiausia miego problema – ne vaikas, o per stimuliuotas vakaras.

Jei vakaras chaotiškas, skubantis ar pilnas ekranų, smegenys lieka „budėjimo režime“.

Ramus vakaras = lengvesnis užmigimas = geresnė vaiko savijauta dieną.

Išsisaugok, kad turėtum prieš kiekvieną vakarą.

Parašyk komentare MIEGAS, jei nori daugiau patarimų apie vaikų nervų sistemą ir miegą.

Ar tavo žandikaulis juda taip, kaip turėtų?

Daugelis žmonių net nepastebi, kad žandikaulio judesiai riboti, kol neatsiranda:
• traškėjimas ar spragsėjimas
• skausmas prie ausies ar žandikaulyje
• sunku plačiai atverti burną
• galvos, kaklo ar veido įtampa
• dantų griežimas ar stiprus sukandimas

Tai gali būti susiję su TMJ (smilkininio–apatinio žandikaulio sąnario) disfunkcija arba nuolatine kramtomųjų raumenų įtampa.

Dažniausios priežastys:
– stresas ir sukandimas dienos metu
– dantų griežimas naktį
– ilgas darbas prie kompiuterio
– kaklo ir laikysenos problemos

Mini testas namuose:
Jei negali patogiai įkišti 3 pirštų tarp dantų arba jauti skausmą, traškėjimą ar ribotą judesį – verta atkreipti dėmesį.

Svarbu: tai orientacinis testas. Tikslų įvertinimą gali atlikti specialistas.

Jei testas nepavyko – parašyk komentare TESTAS arba parašyk žinutę.
Padėsime suprasti, kas vyksta ir ką daryti toliau.

Išsisaugok – šis testas pravers ir vėliau.

Įtampa retai atsiranda staiga. Ji kaupiasi tyliai.

Pirmiausia – paviršutinis kvėpavimas.
Tada – įtempti pečiai ir kaklas.
Vėliau – nuovargis, dirglumas, galvos skausmai.

Kūnas visada signalizuoja.
Tik dažniausiai mes tai pastebime per vėlai.

Viena dažniausių galvos skausmo, kaklo ar pečių diskomforto priežasčių – ne liga, o nervų sistemos pervargimas:
• per daug ekranų
• per mažai poilsio
• paviršutinis kvėpavimas
• prastas miegas
• nuolatinė įtampa be „iškrovimo“

Ką verta stebėti kasdien?

• Ar kvėpuoju ramiai ir giliai?
• Ar mano pečiai įtempti ar pakelti?
• Ar daug laiko praleidžiu prie ekranų be pertraukų?
• Ar pabundu pailsėjęs?
• Ar dažnai jaučiu kaklo ar galvos įtampą?

Maži kasdieniai pokyčiai keičia nervų sistemos būseną.

3 greiti žingsniai įtampos mažinimui
1. 3 lėti kvėpavimo ciklai (ilgesnis iškvėpimas nei įkvėpimas)
2. Sąmoningai nuleisk ir atpalaiduok pečius
3. Kas 60–90 min. – 1–2 min. pertrauka nuo ekrano

Tai paprasta. Bet veikia.

Įtampa nesikaupia per vieną dieną.
Bet ir mažėja per mažus, nuoseklius veiksmus.

Jei šis įrašas buvo naudingas – išsisaugok.
Pasidalink su tuo, kam ši tema gali būti aktuali.

Kartais kūnui nereikia dar vieno patarimo – jam reikia signalo, kad saugu.
Šis 60 sekundžių kvėpavimo pratimas (4–4–6) padeda „nuleisti“ nervų sistemos įtampą: pailgintas iškvėpimas ramina, grąžina aiškumą ir susikaupimą.

Išbandyk dabar:
Įkvėpk per nosį 4 → sulaikyk 4 → iškvėpk per burną 6. Pakartok 4 kartus.