Stata.lt

Nuo šiandien mūsų klientai turi dar platesnes galimybes finansuoti savo būsto atnaujinimą.
Visas mūsų paslaugas ir prekes galite įsigyti išsimokėtinai!
Mokėti patogiai, nedidelėmis įmokomis galite už:
Fasado dažymą šilumą taupančiais dažais.
Įsigyti šilumą taupančių dažų ir kitų prekių iš www.stata.lt

Nuo šiandien visas mūsų paslaugas ir prekes galite įsigyti išsimokėtinai!

Mokėti patogiai, nedidelėmis įmokomis galite už:
Fasado dažymą šilumą taupančiais dažais.

Įsigyti šilumą taupančių dažų ir kitų prekių iš www.stata.lt

Pateikiame blokinio daugiabučio namo Jonavoje Chemiku g. 112 šilumos suvartojimo monitoringą. 2013m šiame daugiabutyje buvo hermetizuotos visos siūlės ir visas namas buvo nudažytas ThermoShield Exterieur dažais. Duomenys yra oficialūs, jie gauti iš AB Jonavos Šilumos tinklai. Šis namas oficialiai yra mažiausiai suvartojantis energijos šilumos gamybai, tarp visų Jonavos nerenovuotų daugiabučių namų.
Gyventojų ir namo pirmininkės atsiliepimai labai geri.

Metinis suvartojimas Chemikų g. 112, Jonava
Metai VISO, MWh
2008 199,839
2009 217,087
2010 222,685
2011 199,949
2012 206,445

209,201 vidutiniškai per metus (2008-2012m)

Po nudažymo Thermoshield

2014 m. 179,013 vidutiniškai per metus po to kai namas buvo nudažytas (2013-2014m)

16,8% mažesnis energijos suvartojimas atlikus daugiabučio dažymo darbus su ThermoShield Exterieur

Nudažyta su "Thermoshield"
Savanorių pr. Kaunas.

Naujausias darbas.
Nudažyta su Termoshield.
Liepų g. Klaipėda.

Nuo šalčio ir drėgmės saugos vokiški termokeraminiai dažai.
UAB "Vilkpėdės Būstas"

https://www.vilkpedesbustas.lt/index.php/puslapiai/kalba-vilkpede/naujienos/nuo-salcio-ir-dregmes-saugos-termokeramika/147973

Nuo šalčio ir drėgmės saugos vokiški termokeraminiai dažai Šiandien prie Savanorių pr. 56 namo tikras sujudimas. Nuo pat ryto čia darbuojasi aukštalipiai, jie tvarko sienų siūles ir padengia blokus termokeraminiais dažais. Ką apie tai mano gyventoja Jadvyga?

Nauja paslauga: Daugiabučių ir privačių namų dažymas šilumą atspindinčiais dažais.
Sutaupykite nuo 17 iki 30% savo išlaidų šildymui.

Nuo liepos mėnesio mus rasite nauju adresu: Artojo g. 3, Klaipėda
www.stata.lt

Krašto mokslininkai jau kelerius metus tuščiai beldžiasi į politikų galvas mėgindami perspėti, kad būsto renovavimas investuojant milijonus litų eina netinkama kryptimi.

Mat, kaip rodo tyrimai, storinant namų sienas “kailiniais” šilumos sutaupoma palyginti mažai ir tokia investicija yra neefektyvi. Liūto dalį iš patalpų išeinančios šilumos pavyktų sutaupyti tik investuojant į sandarumo užtikrinimą.
Tačiau mokslininkų balso niekas negirdi, viešai džiaugiamasi neva pasiekiama renovavimo nauda. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra net tvirtina, kad sėkmingiausiai atnaujintų būstų gyventojai “gali pasigirti” sutaupantys ir 60 proc. šildymo išlaidų.
Per Naujuosius metus svečiavausi pas artimą giminaitį, gyvenantį viename renovuotų Vilniaus daugiabučių. Namas apšiltintas, bet langai sudėti nesandariai: po palange, virš palangės ir aplink lango rėmą cirkuliuoja šaltas oras. Tai akivaizdžios sandarinimo klaidos, dėl jų šilumos nuostoliai renovuotame name sumažėja ne tiek, kiek galėtų”, – LŽ pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybinių medžiagų katedros profesorius Albinas Gailius.Renovuoto daugiabučio gyventojai, sumokėję milijoną litų už savo namo apšiltinimą, negauna jokių realių įrodymų, kad pinigus išleido netuščiai. Jiems belieka žvilgčioti į buvusias ir esamas šildymo sąskaitas, klausinėti likimo draugų patirties, čiupinėti radiatorius ir tikėti nauda. Tačiau žmonės nesužino, kokių parametrų pasiekta įgyvendinus jų finansuotą namo renovavimo projektą.

OBJEKTIVIŲ DUOMENŲ NĖRA
Profesoriaus liudijimą patvirtina jo kolegos, nepriklausomo statinių ir jų projektų eksperto, technikos mokslų daktaro Česlovo Ignatavičiaus visuomeniniais pagrindais atliktas tyrimas. Mokslininkas, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, padarė išvadą, kad pagal Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą apšiltintų namų pasiektas šilumos taupymo efektyvumas skirtinguose miestuose skiriasi kelis kartus.
Č.Ignatavičių stebina tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta ir neatliekama renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais. Esą todėl neįmanoma objektyviai nustatyti, ar projekte numatyti normatyvai buvo įgyvendinti, o gyventojų ir valstybės įdėtos lėšos, siekiant taupyti šildymo išlaidas, tikrai atsiperka.

KAI “NEPASISEKA” SUKLIJUOTI PLOKŠČIŲ
- Nemažai gyventojų gana skeptiškai vertina daugiabučių renovaciją, netiki, kad namą apvilkus izoliacinės medžiagos plokščių “kailiniais” bus daug sutaupoma šilumos. Koks iš tikrųjų yra tokio “apklijavimo” efektyvumas? - LŽ klausė Česlovo Ignatavičiaus.
- Negalėčiau teigti, jog mūsų statybininkai nesistengia dirbti gerai. Tiesa, kartais jiems nepasiseka. Kai šiltino pirmuosius namus, kartais įmonės statybininkais priimdavo dirbti žmones iš gatvės, tad darbo kokybė tikrai nebuvo aukščiausio lygio. Šiandien statybininkų kvalifikacija gerėja, jie supranta, kaip reikia atlikti tą darbą. Skyles užsandarina, užpurškia. Bet pasitaiko visokių dalykų. Juk neprižiūrėsi kiekvieno meistro. Aišku, defektus kada nors reikės ištaisyti, ir tai papildomai kainuos.
- Statybininkai murma, kad galiojantis Statybos techninis reglamentas (STR) nenustato efektyviausių reikalavimų namų renovacijai. Pavyzdžiui, labiau akcentuojama, kokia turi būti pasiekta sienų šilumos varža, o ne sandarumas. Esą net tobulai dirbant pastatai apšiltinami neefektyviai.
- Pagal galiojančius STR reikalavimus, renovuoto namo sienų ir stogo šilumos pralaidumas (varža) turi būti sumažintas 4-5 kartus, palyginti su sovietmečiu statytų namų varža. Projektuotojai taip suprojektuoja, statybininkai tai įgyvendina. Tačiau darbo rezultatų patikrinimas neatliekamas. Kokia po renovacijos iš tikrųjų yra namo šilumos varža ar šilumos perdavimo koeficientas, koks gaunamas efektas – netikrinama, ir tokia patikra Lietuvoje neįteisinta.
Turiu laboratorinę įrangą ir kartais pasižiūriu, kokia ta šilumos varža yra “natūroje”. Aptakiai pasakysiu: visko būna, nes tikrinti šių rodiklių neturiu teisės. Jeigu patikrinčiau ir paskelbčiau, bijau, galėčiau būti patrauktas atsakomybėn, kad imuosi neįteisintos veiklos.
- Ar Statybos reglamente nustatyti renovuojamų pastatų šilumos izoliacijos sandarumo reikalavimai?
- Taip, sandarinimo, tai yra oro pasikeitimo patalpose normatyvai numatyti. Jie atitinka europines normas. Bet tokio veiksmo kaip šilumos izoliacijos sandarumo patikrinimas niekas ir niekur neatlieka. Net nėra metodikos, kaip tai padaryti.
- Jeigu, kaip teigiate, niekas netikrina pasiekto renovuotų namų šilumos izoliacijos sandarumo, kas gali garantuoti, kad projektuotojai gerai suprojektavo, o statybininkai gerai įgyvendino apšiltinimo projektą, už kurį sumokėti gyventojų ir valstybės pinigai?
- Projektuotojai vadovaujasi norminiais dokumentais, skaičiavimo teorija, tad apskaičiuoti siekiamą rezultatą nėra sudėtinga.
- Kas paskui tikrina?
- Projektą patikrina ekspertai ir išduoda leidimą įgyvendinti.
- O kai darbai užbaigiami?
- Kai darbai baigiami, niekas netikrina, ar pasiekta projektinė šilumos varža, sienų, stogų, langų šilumos perdavimo koeficientas. Tai galima patikrinti tik laboratoriniais prietaisais, tačiau jais niekas nesinaudoja. Atliekant statybos darbus tik žiūrima, kad būtų atitinkamas izoliacijos storis, medžiaga – sertifikuota ir panašių dalykų. Bet patikra laboratoriniais prietaisais Lietuvoje nėra įteisinta.
- Ar jai įteisinti pakaktų aplinkos ministro įsakymo?
- Be abejo. Yra klasikinė metodika, laboratorinė įranga. Vokiečiai turi sukūrę tokių prietaisų ir patikrą daro. Šiemet pats ten buvau ir mačiau.

KAI KURIE DAUGABUČIAI RENOVUOTI ITIN PRASTAI
- Jeigu niekas netikrina, negalime objektyviai žinoti, koks pasiekiamas šilumos izoliavimo efektas renovavus daugiabutį? Pavyzdžiui, ar pro nesandariai įstatytus langus šiluma neišeina į orą, nors pastatas ir apšiltintas? Tam nereikia net prietaisų, užtenka ranka paliesti palangę…
- Taip, tokie dalykai galimi. Internete viešai skelbiama, kiek atskiri namai įvairiuose Lietuvos miestuose sunaudoja šilumos energijos 1 kvadratiniam metrui ploto šildyti. Palyginau tuos rodiklius ir pamačiau, kad jų yra visokių (juokiasi)… Kartais skirtumas esti labai didelis.
- Tarp jų – ir už milijonus renovuotų namų?
- Taip. Pavyzdžiui, lygindami modernizuotus namus Kaune, Naujojoje Akmenėje, Panevėžyje, kituose miestuose matytume, kad geriausi rezultatai pasiekti Panevėžyje. Geri rezultatai Plungėje. O kitur – prasti.
- Kiek skiriasi geriausias ir blogiausias renovacijos rezultatas?
- Lyginau vienodus 60 butų modernizuotus namus trijuose miestuose. Pasiektas šilumos taupymo efektyvumas juose skiriasi maždaug pusantro karto. O kartais skirtumas gerokai didesnis… Bet nenoriu gąsdinti.
- Daug daugiau negu pusantro karto?
- Oi, kur kas daugiau! (Juokiasi – red.). Nenoriu gąsdinti, nes prasidės panika…
- Ar tai rodo statybininkų darbo broką, ar projektuotojų klaidas?
- Sunku pasakyti. Tiesiog palyginau viešai internete prieinamus rodiklius. Pasirodo, kai kur renovavimo rezultatai nelabai geri.
Jau seniai siūliau atlikti tokį tyrimą, pavyzdžiui, išanalizuoti blogiausius rezultatus po renovacijos rodantį namą ir pasižiūrėti, kodėl nepasiekta efekto. Gal priimtas netinkamas konstrukcinis sprendimas, gal panaudotos Lietuvai netinkančios medžiagos ir jų reikia atsisakyti? Juk taip paprasta: patyrinėti geriausiai ir blogiausiai šilumą taupančių renovuotų namų pavyzdžius, pasirinkti tobuliausius, tinkamiausius mums sprendinius ir masiškai pritaikyti. Deja, Lietuvoje to nedaroma.

EFEKTYVIAU INVESTUOTI Į SANDARUMĄ
VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius Albinas Gailius, komentaras:
- Kaip prarandama šiluma iš patalpų? Nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį patalpos atitvarinėms konstrukcijoms (luboms, sienoms, langams). Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais kaip iš kiauro oro baliono veržiasi į išorę. Tuo pat metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas ir per įvairius grindų, durų, sienų, langų nesandarumus į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą.
Kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas, parodė kompanijos “Architectural Energy Corporation” JAV atlikti tyrimai. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (t. y. “kailinių” sluoksnį ant namo sienų pastorinus nuo 10 iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau. Todėl tokia investicija neefektyvi.
Tačiau dabartinėje Lietuvos tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumos varža. O realiai toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, bet dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra gana laidžios orui ir net toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos.
Daug efektyviau investuoti į namo atitvarinių konstrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes ir visiškai plonas, pavyzdžiui, 2,5 cm, ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko “liūto dalį” – 80 proc. – iš patalpų išeinančios šilumos.
Kad ir koks tobulas būtų STR, jame visų reikalavimų nesurašysi. Nors esama minčių labiau akcentuoti pastatų sandarinimo, o ne šiltinimo reikalavimą. Tačiau net laikantis reglamentavimo renovuotame pastate lieka tokių nesandarių vietų, pro kurias išteka šiltas oras.
Todėl verta susikoncentruoti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą. Tada ir privatiems savininkams, ir valstybei investicijos į statybą bei renovaciją atsipirktų kur kas greičiau, o ir pats šiltinimas kainuotų pigiau.

Č.Ignatavičius teigia, kad kai kurie daugiabučiai Lietuvoje renovuoti itin nekokybiškai ir mažai taupo šilumą, tačiau nenorėdamas gąsdinti žmonių konkrečių pavyzdžių neatskleidžia.

Nuo liepos 1 d. mus rasite nauju adresu: Artojo g. 3, Klaipėda.

Jai namie įsimetė pelėsis.

Kaip Vartotojui Nepasiklysti Termoizoliacinių Medžiagų Jūroje?

Šilumos nuostoliai

Pastatuose sunaudojama daugiau nei 40 proc. visos energijos. Daugiau nei pusė šios energijos skirta pastatų šildymui. Šiuolaikiniuose lietuviškuose pastatuose, atitinkančiuose dabartinius STR‘o reikalavimus, energijos poreikiai šildymui dažniausiai sudaro daugiau nei 100 kWh/kv.m per metus. Tokie šilumos nuostoliai suskaičiuojami išduodant pastatų energinio naudingumo sertifikatus. Šie nuostoliai skaičiuojami tik popieriuje – projektuose. Realiai pastatytuose pastatuose pilna šiluminių tiltelių, kurie neįvertinami arba netinkamai įvertinami, apstu statybos broko, nekokybiškų termoizoliacinių medžiagų, o dėl to šilumos nuostoliai daug didesni. Tuo tarpu labiau išsivysčiusiose valstybėse jau seniai statomi modernūs ir energiją taupantys pastatai, kurių šildymui sunaudojama ne daugiau 15 kWh/ kv.m per metus. Tokie pastatai dažniausiai vadinami pasyviaisiais arba nulinės energijos pastatais.
Šiluminės energijos išsaugojimas yra vienas iš šešių esminių statinio reikalavimų. Lietuvoje šis reikalavimas nurodytas STR 2.05.01 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“. Reikalavimai pastatų atitvaroms šiame reglamente pateikti šilumos laidumo koeficiento vertėmis. Tai atvirkščias dydis šiluminei varžai. Šilumos perdavimo koeficiento vertės ir perskaičiavimai į šiluminės varžos bei termoizoliacinio sluoksnio storio reikalavimus pateikti lentelėje.
Žiūrėkite į „liamdą“
Apšiltinant atitvaras termoizoliacinėmis medžiagomis vienas svarbiausių rodiklių yra medžiagos šilumos laidumo koeficientas , W/(m K).

SVARBU
Rinkdamiesi termoizoliacinę medžiagą atkreipkite dėmesį į šilumos laidumo koeficientą – „liamdą“ – kuo koeficientas mažesnis, tuo medžiaga mažiau laidi šilumai.
Kaip efektyvios termoizoliacinės medžiagos dažniausiai naudojami mineralinės vatos gaminiai (akmens ir stiklo vata) ir putplasčiai (polistireninis putplastis, ekstruzinis putplastis, putų poliuretanas). Jie sudaro daugiau nei 85 proc. visų termoizoliacinių medžiagų naudojamų pastatų apšiltinimui.
Kitos medžiagos, naudojamos pastatų apšiltinimui, yra labai įvairios. Lietuvoje daug pastatų šiltinama biria celiuliozine vata, geriausiai žinoma kaip ekovata, medžio plaušų, drožlių, vilnos plokštėmis, akytosios gumos, putstiklio, akytojo betono gaminiais, šiaudų rišuliais ir kt.

Šilumos perdavimo būdai
Efektyvių termoizoliacinių medžiagų mažos šilumos laidumo koeficiento vertės susijusios su visais trimis šilumos perdavimo būdais: konvekcija, šiluminiu laidumu ir spinduliavimu.
Konvekcija – šilumos perdavimas judančiomis skysčio ar dujų (oro) srovėmis. Šildant skysčius ir dujas, jų tankis kinta. Šiltesnis skystis (arba dujos) yra lengvesni (mažesnio tankio) ir kyla aukštyn, o šaltesnis, būdamas sunkesnis, slenka žemyn. Skysčiuose ir dujose susidaro konvekcinių srovių, kurios, nešdamos šiltesnio (mažesnio tankio) skysčio arba dujų mases, perneša ir jų turimą šilumos kiekį.
Šiluminis laidumas – tai šiluminės energijos perdavimas iš vieno kūno į kitą arba iš vienos kūno dalies į kitą tiesiogiai jiems liečiantis.
Kristalų gardelėse atomai yra glaudžiai susieti tarpusavyje ir šiluma čia pasireiškia kaip gardelės mazgų virpėjimas apie pusiausvyros padėtį: kuo didesnė kristalo temperatūra, tuo didesnė gardelės mazgų virpesių amplitudė, t. y. jų kinetinė energija. Kiekvieno kristalo gardelės sandara yra savita, t. y. būdinga tik šiam kristalui (atomų tarpusavio išsidėstymas, atstumas tarp gardelės mazgų, jų tarpusavio padėtis, gardelės mazgų ryšio energija). Bet koks vieno gardelės mazgo virpėjimas pusiausvyros padėties atžvilgiu priverčia virpėti ir kitus kristalinės gardelės mazgus, t. y. vieno iš atomų virpėjimo kinetinė energija (taigi ir šiluma) perduodama kitiems kristalinės gardelės mazgams.

Spinduliavimas - kai vienas nuo kito nutolę kūnai šilumą vienas kitam perduoda spinduliuodami. Bet koks kūnas, kurio temperatūra aukštesnė negu 0 laipsnių pagal Kelviną, skleidžia spinduliuotę. Šie spinduliai yra tos pačios prigimties kaip ir regimoji šviesa, tik ilgesnio bangos ilgio, t. y. jų sritis yra už raudonųjų spindulių, todėl ir vadinami infraraudonaisiais spinduliais (lot. infra - po). Atsižvelgiant į kūno temperatūrą, keičiasi spinduliuotės intensyvumas ir spektrinė sudėtis, todėl dažnai mūsų akys jo nepriima kaip regimosios spinduliuotės.

Medžiagų tankis ir struktūra
Kuo labiau gamintojams pavyksta sumažinti šilumos perdavimą gaminiuose minėtais būdais, tuo mažesnis medžiagos šilumos laidumo koeficientas. Visos šiuolaikinės termoizoliacinės medžiagos gerai izoliuoja šilumą dėl jų didelio poringumo. Kai kurių termoizoliacinių medžiagų poringumas yra didesnis nei 98 proc. Per didelis medžiagos poringumas sukelia didelę šilumos pernašą dėl konvekcijos, o per didelio tankio medžiagos – didelę šilumos pernašą šiluminiu laidumu. Todėl kuriant termoizoliacines medžiagas svarbu parinkti optimalų jų tankį ir struktūrą.
Dėl didelio termoizoliacinių medžiagų poringumo, šilumos perdavimas daugiausia vyksta dėl konvekcijos. Šiuo šilumos perdavimo būdu perduodamos šilumos kiekis sudaro daugiau nei 70 proc. visos perduodamos šilumos.
Šiluminiu laidumu perduodamos šilumos kiekis dėl mažo medžiagų poringumo yra nedidelis, nes šilumos perdavimas vyksta tik per kietąjį medžiagos karkasą.

Visi įkaitę kūnai spinduliuoja šilumą. Kambario temperatūroje kūnai mažai įkaista, todėl spinduliavimu perduodamos šilumos kiekis yra nedidelis. Perduodamos šilumos kiekis spinduliavimu šildomose patalpose būna padidėjęs tik šilumos šaltinio vietoje. Dėl šios priežasties už radiatorių tvirtinama šilumą atspindinti arba kitaip vadinama reflektinė plėvelė.

Naujų dėsnių neatrasta
Rinkoje atsiradę ir siūloma daugybė naujų termoizoliacinių medžiagų, kurių savybės nė iš tolo neprilygsta tradicinėms termoizoliacinėms medžiagoms. Tiesa, būna medžiagų, kurių kelių milimetrų termoizoliacinis sluoksnis užtikrina dabartinius atitvarų reikalavimus šiluminei varžai (R=5-6 (m·K)/W). Tačiau reikia nepamiršti, kad paskutiniais dešimtmečiais naujų fizikos dėsnių, susijusių su medžiagų šilumos laidumu, nebuvo nei atrasta, nei sukurta – šiluma perduodama aukščiau minėtais trimis būdais. Kelis kartus sumažinus medžiagų šilumos laidumą dėl konvekcijos (o tai padaryti įmanoma), tokios medžiagos termoizoliacinio sluoksnio storis būtų ne mažiau 20 mm. Deja, dažniausiai, tokios naujos kartos medžiagos neturi atitikties sertifikatų, reiškia, nėra išbandytos ir patikimos.

SVARBU
Renkantis bet kokias termoizoliacines medžiagas – šiuolaikines ar senas, gerai žinomas, naujos kartos ar tradicines – būtina susipažinti su jų atitikties deklaracija ar sertifikatu, o jei šių dokumentų nėra, tai verta suabejoti tokių medžiagų efektyvumu.

Geriausia izoliacija – vakuumas
Šiuolaikinės technologijos leidžia sukurti naujas termoizoliacines medžiagas, kurių šilumos laidumo koeficientas beveik 10 kartų mažesnis už tradicines efektyvias termoizoliacines medžiagas. Jų šilumos laidumo koeficientas artimas 0,0040 W/(m K). Tokios technologijos buvo sukurtos daugiau nei prieš 100 metų, tačiau termoizoliacinių medžiagų kūrimui panaudotos tik prieš kelis dešimtmečius. Termoso principu arba vakuumavimu pagrįstas metodas (išsiurbiamas tarp uždarų sienelių esantis oras ir sukuriamas vakuumas) ypatingai plačiai pradėtas taikyti kuriant vakuumines termoizoliacines medžiagas. Vakuumo dėka šilumos perdavimas konvekcijos būdu gali būti sumažintas iki minimumo. Jau keletą dešimtmečių vakuumavimo technologiją buvo stengiamasi pritaikyti termoizoliacinių medžiagų kūrimui, tačiau sukurtų medžiagų ilgaamžiškumas dėl įvairių priežasčių būdavo trumpas. Naujausi moksliniai pasiekimai leidžia užtikrinti termoizoliacinių medžiagų eksploatavimo trukmę ne mažiau 50 metų.
Vakuuminių termoizoliacinių medžiagų tyrimai šiuo metu plačiai vykdomi daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos mokslo institute. Tai vienas perspektyviausių tiek termoizoliacinių medžiagų, tiek kitų konstrukcijų – langų, durų – kūrimo būdų.
Kitose pasaulio valstybėse tokios medžiagos kuriamos, o jų efektyvumas išbandomas eksploatuojamuose pastatuose.

Dr. Albinas Gailius, VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius
Dr. Sigitas Vėjelis, VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vedėjas