ToLi nuo klasikos

PRAŠAU DĖMESIO!!!

Varnėnai siunta po kiemą, o mažiukai paukščiukai kaišioja snapelius iš kiemo inkilų. Pabudau nuo Lietuvos himno, per visą gatvę aidinčio! Kareivukai sukėlė šventės jausmą nuo pačio ryto. Visus labai sveikinu!
Šią gražią dieną, noriu su Jumis pasidalinti savo DŽIAUGSMU!

Mano idėja knygai gimė dar prieš kovidą. Turėjau susitikimą su viena geriausių leidyklų Lietuvoje. Ir palaiminimą. Deja, kovidui įsisiūbavus, mano idėja buvo atmesta. Ir gerai! Kaip dabar pagalvoji! Gavau dar 5 metus istorijų ir emocijų.

Tačiau einant metams idėjos nepaleidau. Rinkau tekstus, kūriau daug dalykų. Niekad nenorėjau leist receptų knygos. Norėjau joje daugiau prasmės ir mokslo. Tai štai, prieš 36 valandas mano galvoje susijungė visi taškai!
Kaip pagaminti žmogų(i), bus skonių atlasas, kuriam man reikia JŪSŲ PAGALBOS!

Kad surinkčiau kuo didesnę duomenų bazę - jausmas, kaip skonis, man reikia kuo daugiau respondentų! Jau turiu surinkusi 350 atsakymų, tačiau mano tiklas yra 3000 atsakytų anketų.

Tuomet apdorusiu visus duomenis ir tai bus mano ir Jūsų visų skonio atlasas paremtas emocijomis!

Esu labai dėkinga, kad užpildysit ir pasidalinsit su draugais!

Forma:

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScRKqE_upzz4wE-1dI-4tsaDbo9yUQ872xBfQT7al47lVV4HQ/viewform

Ar petebėjot, kad ties pirmomis vasario dienomis, galvoje kartkartėmis pradeda skambėti epinė Orlovos daina: vasaris nebus amžinai… ir visad taip nutinka, kad vieną rytą pabundi vasario antrą, kitą - jau vasario 16, o trečią- viskas. Vasaris pasibaigia. Ir aš planavau dar tyliai kokone pabūt. Norėjau lyg ištirpti, kaip sniego kalnas ir sugrįžti jau žydėdama eleborais ir papasakoti jums dar vieną gražią pasaką, paukščių pirmais trimitavimais pagardintą. Tačiau jaučiu, kad gali pagauti tuoj naujų nuotykių verbstės, kurios įaus į mane naujus gyvenimo raštus.

Aš siūlas po siūlo per šiuos metus ieškojau kas esu dabar. Po ilgamečio bėgimo ir prasmių ieškojimo, su metais, branda ir kasdienybės rykštėmis, supratau: lėtai. Viskas bus lėtai. Ir ne, ne tas lėtai, kur moko dabar visus gyvent mokytojai įvairiausių rūšių. Aš lėtai apie maistą Jums pasakot noriu. Pasaulis kasdien prasideda nuo dar vienos “ svarbiausios žinios šią valandą” dienos. Atsibundi ir nežinai kas įvyks kiekvieną valandą, bet niekas neleidžia nuo to srauto pailsėt. Yra tik viena galimybė atsijungti ir gaminti lėtai! Tai jau kuris laikas tikrinuosi savo instagrame, ar galiu įsiūlyti gaminti lėtai. Tarp visų gaminančių ir filmuojančių receptus greitiems pietums, super greitiems baltymams, super paprastai - aš pasakoju, apie lėtą, kantrybės reikalaujantį atsidavimą. Kad mažiau laiko liktų telefonui. Daugiau laiko buvimui drauge. Apie tai pasakoju savo privačiose vakarienese ir atsakingai renkuosi klientus, kuriems svarbu mano meilė maistui ir tikras geras laikas kartu. Vis juokiuosi, kad gražiausios mano vakarienės žiemos liko niekaip neįmažintos. Ir žinot, tai yra laimė. Žinau, kad visą laiką skyriau istorijoms, juokui, rodyti, mokyti, ragauti, traškinti pipirus tarp priekinių dantų, lyginti skonius ir pajusti, kad smalsumas gyvas kiekviename žmoguje. Mano burtas jį sužadinti.

Tai iki pilno lėtumo suvokimo, per vaikų atostogas, išvykome į apleistą trobelę Dzūkijoje. Joje niekas negyveno septynerius metus. Pavyko atvykti vargais negalais. Gerokai popiet, triauškinant -15. Namuke buvo minusas irgi. Pasiraitojome rankoves ir kibome į nuotykius. Su vaikeliais, draugais. Per kelias valandas pastangų, dūmų, trupučio nevilies, ir didelių abejonių - trobužė pamažėl pradėjo šilti! Pergalė! Nors racionalusis protas kvietė mest šitą vėją iš galvos ir važiuot į šiltus draugų namus! Nepasidaviau toms gyvatėms mintims ir taip laimėjau nuostabius prisiminimus sau, savo šeimai, draugams ir draugų mergaitėms! Nebijokime išeiti iš komforto zonos, iš minkštų patalų, šiltų grindų ir sterilaus pedantiškumo. Peržiangus - atsiveria nauji nepamirštami nuotykiai!

Į storius sudėsiu trumpus savo pasakojomus ❤️

“Toli nuo klasikos“ niekada nebuvo tik tas “vienas” dalykas.

Tai buvo mano virtuvė, mano keliai, mano restoranas, mano klaidos ir mano žmonės.
Šis puslapis visada keitėsi kartu su manimi – taip bus toliau. Tai nuo pradžių, prieš devynerius metus ir dabar- mūsų šeimos drąsa ir nuotykiai. Čia neatėjome kurti turinio. Atėjome dalintis tikru gyvenimu ir tuo kuo esame.

Šiame puslapyje ir mes keitėmės, brendome, augome, gimė abu mūsų vaikai ir buvo jum parodyti.

Kažkas rašė: pasikeiskit pavadinimą!
Tai gal tada ir vardus pasikeist? Ir išsikraustyti iš šalies? 😂 To(mas) ir Li(na) nuo klasikos. Visad buvo toks užšifruotas mūsų ne iki galo paprasto, ne iki galo tiesaus požiūrio kampas! Leidom visad sau būti! Ir leisime toliau.
Ir, tiesą sakant, aš niekada nenorėjau mūsų pastatyti į vieną kampą.

Aš vis mažiau tikiu tobulais gastronominiais pasakojimais. Kur viskas nugludinta, nušlifuota, iškrakmolyta, be klaidų sudėliota. Taip lyg niekas niekad neabejojo savimi.
Maistas man vis labiau tampa ne teatras, o būsena.
Šiandien, kaip niekada jaučiu, kad geriausius patieklaus pagaminu ne iš receptų
o iš jausmo tiems, kas sėdi prie stalo.
Jaučiu, kaip šios kelionės mane išmoko daugiau nei kada galvojau mokėsianti. Ne tik galva ir rankomis, bet ir širdimi.

Aš kuriu ne turinį. Aš dalinuosi mintimis, patirtimis ir tuo, kas man dabar tikra.

O kodėl Tu čia esi? Nuo kurio etapo, pasidalink!

Draugai, ar sniego kastuvai jau tapo mylimiausias įrankis? Oras nuostabus! Papasakosiu Jums istoriją!

Po kelių dešimčių valandų automobilyje ir pakelės moteliuose, jau pravažiavus Italijos riboženklį, visada būnu pasiruošusi dainą. Ciao Italy. Visu garsu tada suokiam su Tomuku, akys prisipildo džiaugsmo ašarų. Bella Italy. Visad atvažiuojam pro Venetą ir grįžtam, kaip maldą, aplankydami Veneciją, nors porai valandų, nors puodeliui kavos. Senokai į Veneciją nevažiuojam, kaip turistai. Ją aplankome, kai seną, labai protingą draugę. Ji visad mums palengvina viešnagę, kažkokių burtų ir stebuklų vis paburdama. Neapkrauta, neprigrūsta, pilna gyvybės ir suokianti savo istorijas be sustojimo. Kur pažįstam jau prakeiktus ir seniai užpiltus, apnuodytus šulinius, suktose gatvelių raizgalynes eidami iš intuicijos, visada suranda savo mylimiausią restoraną ir be sustojimo į save gerdami Venecijos kvapą, trumpam pasijaučiame tarsi kine. Ar aš romantizuoju? Galimai iš savo varpinės, skalambyju savo patirtis, mūsų su Tomu pramaklinėtas naktis, nes buvę ir tokių, kur keitėm planus ir likom dar vienai ir dar vienai nakčiai. Ne tam, kad užsidėtume dar vieną taškelį, lankytinuose objektuose, o tam, kad pajustume, išgirstume ir paklausytume šio pasakų miesto nakties tyloje ir pasiklystume keisčiausiuose užkabariuose kur tik sena katė, veidus prausia.
Dar įvažiavus pro Venetą, visuomet prie nuostabiausios nuotaikos prisideda ir kelio ženklai, su nuoroda: PROSECCO.
Primena, kad esi lengvųjų burbuliukų žemėje. Turtingas turtuolių turtuolis tas Venetas. Savo kalvom vynuogynais nusodintas, grappa, Bassano paveikslais, prosciutto, asiago stagionato, morlacco del grappa ir bastardo del grappa sūriais. Veronos meilės istorijomis, Padujos universitetu... daugybė dalykų jūs jau ragavot ir girdėjot...

Prosecco visi priragavę, ne tas žodis, ane? Ir sūrio ir kumpio ir daug ko su Venecija nenustebinsi, bet leiskit mums pabandyti.

Mudu su Tomu išraukiam naujutėlę kortą. Nenučiupinėtą, neišvaikščiotą, nenulankstytą. Tyliai, saugomą ir tik entuziastų ir tikriausių tyrinėtojų atverstą.

Kulinarinė - gastronominė stovykla Italijoje, Veneto regione.

Visa informacija: [email protected] arba žinute čia!

Albumas mano iš rudens gaminimo ir ragavimų! Maisto ir gyvenimo!

Alio! Jums skambina iš prieskonių departamento!

Išėjom vakar su draugais ir vaikeliais Kalėdų dvasios miestan paieškoti. Supurškė lietus, sulijom kiaurai, bet kakava prie eglės suskanauta buvo ir pašokom ir pasijuokėm. Neišdrįsom tik pačiūžų apsiaut, ledas vandeniu padengtas nelabai viliojo. Paskutinėm dienom prikrito laiškų, kad nematėt jog priimam užsakymus skonių žemėlapiams. Džiaugiamės, kad Jūs laukiat ir spragsit iš laimės. Be galo malonu, kad prisimenat mus ir mūsų magija kurti kitaip.
Tame pilkame danguje maldama ir maišydama prieskonius - šypausi. Tokia laime yra dalintis spalvomis. Žinau, kad mano ranka moka nuspalvinti maistą. Moka prakalbinti emocijas. Moka iššaukti smalsumą ir diskusijas! Suskaičiavau laiką ir matau, kad dar turim kur prasiplėsti.

Skonių žemėlapis, tai 6 skoniai po 250 gr. Visi suderinti visiems skoniams. Nuo vaikelių iki išrankiausių. Kviečiame dalintis su visais! Kviečiame ragauti ir spėlioti kokiais prieskoniais primarginta! Aš tikiu, kad valgyti galima ne tik skaniai, bet ir smalsiai ir žingeidžiai ir naujų dalykų sužinoti.

Kalėdų karavanas pajudės Gruodžio 22 dieną. Per Kauną, Vilnių, Panevėžį ir Šiaulius. Tomas su Joriu jus pasitiks sutartose vietose, kurias gausite laiške. Mudvi su Liuka Jūsų lauksime Klaipėdoje.

Vadinu tai pusantro kilogramo laimės!

Užsakymai ir visa bendra informacija: [email protected]

Paskutinė galimybė užsisakyti SKONIŲ ŽEMĖLAPĮ Kalėdoms!!!

Kalėdinis skonių žemėlapis Jubiliejinis Toli nuo Klasikos skonių žėmėlapis sigrįžta šioms Kalėdoms. Užsisakyk jau dabar ir lai Kalėdos būna skanios.

Per visas paskutines Kalėdas aš buvau: La Troškinio persinažo Lingvinio prototipas, buvau Belatriks Lestreindž iš Hario Poterio. Buvau Raudonoji Karalienė su auksiniais šarvais ir varles visas pagaminau ir sukūriau vieną gražiausių patiekalų. Ėriukų liežuvėlius. Dar buvau žaliavaidis Grinčas, kuris iš nuobodulio valgė stiklą. Buvau kūrybos vadovė, valytoja, įkvėpėja, aktorė iš sudegusio teatro, pasakotoja, šukuosenų meistrė, stilistė, prodiuserė, grimo meistrė, režisierė, dekoratorė…
Devyni darbai - dešimtas badas. - baba sakydavo.
Ir ji buvo teisi. Beveik 😆

Šias Kalėdas aš nevaidinsiu nieko. Aš būsiu mama. Būsiu žmona, būsiu Lina. Pati sau. Savo šeimai! Bet iki tol, noriu palikti dalelę savo nuotaikos, skonių palečių ir kūrybos ir ant jūsų stalo. Be vizualinio teatro, be grimo - tik šviesiausius ir ant gomurio tirpstančius Kalėdinius atsiminimus.

Skonių žemėlapiuose šiemet supakuosim:

•1. Apelsinuose ir pankoliuose maudytų barbarisinių antelių riletas

Per naktį šutintos kulšelės, apsvaigusios nuo rozmarino, timišo pipirų ir taukelių švelnumo savo pačių išmiegojusios. Nukaulinu ir visom sviesto magijom padarau taip, kad gera ir širdžiai, ir liežuviui.
---
•2. Lašišos debesėlis

Lašiša gausiai rūkyta karštyje, obels praėjusių pavasarių dūmuose, kavos paliesta, javos ilgųjų pipirų ir kokosų cukrumi paglazūruota. Negailiu jai nei sičuaniškų šalčių, nei kvapiojo pipiro karuselių. Baltu pipiru paglostau, kur Kosta Rikoje užaugęs, ir kol dar karšta — išsuku iki laimės.
---
•3. Kalėdinis obuolių čatnis

Graži kelionė per prieskonius, keptus obuolius ir prisiminimus. Iškepu taip, kad atsiminimai keliautų per visus sluoksnius — nuo močiučių rankų, kur supa ir glosto ant kelių, iki nuotykių po kitas šalis besiplakant. Sentimentų stiklainiukas, subalansuotas derinti prie pašteto ir mėgstamo sūrio.
---
•4. Ančių kepenėlių musas

Nemari ToLi klasika. Datulės iš Maroko, burokėliai saldžiai šaltyje išdžiovinti ir sviesto magija. Kiek bekeliaučiau, visada sakau, kad mūsų sviestas — skaniausias.
---
•5. Baravykų atsiminimai

Vienas seniausių, visad labai mylimų receptų. Kvepia miško istorijomis, o gomurį nupiešia saulėtais rudens žygiais. Liks tik susirasti kokį krekerį ir pasinerti į baravykų nuotykius.
---
•6. Meilės karamelė

Svajoju, kad ši karamelė bus meilės kalba, nes magiją joje atliks geriausia ir švariausia tonkos pupelė pasaulyje, kurią senokai esu suporavusi karamelėje su sūdytais ir liofilizuotais žaliaisiais pipirais. Puikiai pritiks prie Kalėdinių pusryčių blynų, mielinių pyragų, karšto sūrio. O mano asmeninė rekomendacija — keptas brie. Seiles varantis derinys. O jei dar ir aistrą pakurstyti norėsis, tai pasilik šios nuodėmės viens ant vieno. Mokslas seniai įrodė, kad tonka verčia seiles tekėti ir vienas kito norėti. 🙂

Tomukas su Joriu - mano mylimi nykštukai jus aplankys sutartose vietose, gruodžio 22 dieną: Klaipėdoje - išdavimas prie meduolių šeimynos.
Toliau, Kaunas, Vilnius, Panevežys ir Šiauliai. Tomas yra tradicijų žmogus ir savo 1000 kilometrų tradiciškai prasuks po šalį su mūsų Kalėdiniu karavanu.

Užsisakyti galite elektroniniu paštu: [email protected]

Skonių žemėlapiai sugrįžta! Jubiliejus!

Reikia mokėti skaniai valgyti! Man labai patinka žiūrėti, kaip mano svečiai valgo! Patinka nuo seniausių laikų! Jau visus 10 metų patinka. Nuo tada kai pradėjau, gaminti. Mano galva pripilyta gražiausių nuotraukų, svečių bevalgančių! Tylinčių, aimanuojančių, atsidūstančių, švelniai čepsinčių, užsimerkusių, seilėtų ir besišypsančių! Taip myliu dėl to gamint!
Per visą rudenį gaminau mūsų stovyklautojams, svečiams, kuriuos į Italiją klientai atsivežė, filipiniečiams, italams ir net kinams iš Šanchajaus! Vaišinau daug savo itališkų kaimynų ir slaptai per langą stebėjau kaip vyrai po langais užsimerkę sutaršo mano vaišes! Ir rėkia per langą iš visų jėgų - bravisima!

Draugai, tik norėjau pasakyt, kad kas pasiilgot, skonių žemėlapius galit užsisakyti žinute!
Galėsit čepsėt, laižytis ir užsimerkę mėgautis!

Pasiilgau!
Tomukas laukia laiškų! Girdėjau paėmimo stotelė nesikeičia.
O čia aš skaniausiai valgau!
Mano portretai draugės Agnės ❤️

PASKUTINĖ MINUTĖ - taip taip, spalio grupėse šiandien užsipildė beveik visos vietos. Kuo mes galime Jus pradžiuginti? SPALIO 11-18d. galime priimti dar dvi damas su itin ypatingu pasiūlymu. Ar pasiruošę?

1 vietą perki, o antrą gauni su - 40 % nuolaida!
Kas gali būti geriau, nei kulinarinė kelionė su drauge pietų Italijoje ir dar už LAST MINUTE kainą? Skambink draugei, o tada rašyk mums - nes skelbimas juk viešas ir ilgai negalios!

O kol Jūs tarsitės su drauge, mes skubame prikrauti 8 krepšius ant ratuku, šviežiausių, gardžiausių produktų - šią savaitę turime privačią vestuvių šventę Toskanoje. Tegyvuoja meilė!

Palieku Jus su kūrybiniu koliažu kaip ten toj Apulijoje viskas atrodys.
Atvirukai: Vilos kurioje gyvensime ir Slavykas Photography