ElvisPhoto

Šalia Plokščių (Vaiguviškių) piliakalnio teka mažas Vaiguvos upelis, miestelyje pereinantis į natūralią Vaiguvos upę-gatvę. Tai – unikali vieta: vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Į Vaiguvą suteka keletas šaltinių, todėl vanduo čia visada švarus ir šaltas, o dugnas nusėtas akmenukais. Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei pusę kilometro. Čia galima smagiai pabraidžioti ar pasivažinėti dviračiu. Automobilių eismas neseniai buvo uždraustas, siekiant sumažinti taršą.

Šalia Plokščių (Vaiguviškių) piliakalnio teka mažas Vaiguvos upelis, miestelyje pereinantis į natūralią Vaiguvos upę-gatvę. Tai – unikali vieta: vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Į Vaiguvą suteka keletas šaltinių, todėl vanduo čia visada švarus ir šaltas, o dugnas nusėtas akmenukais. Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei pusę kilometro. Čia galima smagiai pabraidžioti ar pasivažinėti dviračiu. Automobilių eismas neseniai buvo uždraustas, siekiant sumažinti taršą.

Net nepastebėjom, kaip prabėgo metai: Mykolo laiškas.

Labas, esu aš Mykolas, šaunus ir draugiškas vyrukas. Gimiau labai gražią ir šiltą 2017 metų birželio 30 dieną, aplinkui džiaugsmas buvo begalinis, mamytė ir tėvelis net verkė iš laimės. Aš buvau dar nepasiruošęs susipažinti su nauju pasauliu, tačiau pamatęs mylinčius tėvelius nusiraminau ir pradėjau kartu su jais džiaugtis gyvenimu. Mano gyvenimas pasidarė dar nuostabesnis, kai grįžęs iš ligoninės pamačiau savo vyresnę sesutę Luknę. Pamilau ją iš pirmo žvilgsnio ir supratau - ji bus mano geriausia draugė. Mūsų tėveliai supratingi – padovanojo mane sesutei, kai jai buvo 2 metukai, kad tik ji nenuobodžiautų viena. Sesutė daug visko moka ir mane mokina: dantukus valytis, batukus apsiauti, kamuoliuką ridenti, žaisti slepynių, su šakute valgyti ir net žaislus tvarkyti. Per pirmus savo gyvenimo metus aš labai paaugau ir daug visko išmokau – jau vaikštau, žaidžiu, valgau ir net ant puoduko sėdžiu. Su sesute kartais pasipykstame, nepasidaliname žaislais ar maistu, bet vis tiek myliu ją labai labai. Mamyte su tėveliu man dar leidžia miegoti jų kambaryje, bet jau kelis kartus nugirdau, kad jie man ruošia atskirą kambarį. Sesutė tai turi savo kambarį, tai gal ir man jau laikas? Dar pagalvosiu. Dienomis, kai sesutė būna darželyje aš galiu ramiai žaisti su jos žaislais, „tvarkyti“ jos kambarį, reikalauti viso mamytės dėmesio. Man patinka vartyti knygas, žaisti su mašinytėmis, dėlioti kaladėles ir kraustyti stalčius. Dar mes mėgstame eiti į parką, žaisti smėlio dėžeje su kitais vaikučiais, čiuožti nuo čiuožyklų, suptis ant supynių, begioti per balas ir šiaip visaip išdykauti. Dar man labai patinka savaitgaliai, nes tada važiuojame aplankyti mano senelių, ten susitinku su dėdėmis, tetomis, pusbroliais ir pusseserėmis. O jų aš turiu tikrai daug. Esu pats jauniausias, tai visi mane labai lepina, myli, zaidžia su manimi, nešioja ir myluoja.
Taigi, štai koks šaunus vyrukas aš esu, džiaugiuosi kiekviena nauja diena, labai myliu savo tėvelius, sesutę, senelius ir kitus artimuosius. Labai stengsiuosi užaugti geru berniuku ir būti doru Lietuvą mylinčiu Kauniečiu.