Prevence Legal

Atrodo, jau galime tai vadinti tradicija – per visus mūsų komandos žygius dar nebuvo nė vieno karto, kad nelytų. 🌧️

Ir šįkart gamta nusprendė mūsų nepagailėti. Tačiau būtent tokios dienos dažniausiai ir tampa tomis, kurias prisimeni ilgiausiai.

Su komanda leidomės į dar vieną nuotykį kartu – išgyvenimo stovyklą ir dienos žygį, kurį organizavo „alfa“ renginiai. Mokėmės topografijos pagrindų, ugnies kūrimo sudėtingomis sąlygomis, orientavimosi gamtoje ir kitų įgūdžių, kurie primena, kaip svarbu komandoje pasitikėti vieniems kitais.

Kartais stipriausias komandos formavimas vyksta ne prie kompiuterių, o ten, kur tenka šiek tiek sušlapti, išeiti iš komforto zonos ir kartu spręsti netikėtas situacijas.

O mes jau beveik neabejojame – jei planuojame žygį, lietus irgi įsirašo į kalendorių. ☔

Nuotraukų autorė: Fotografija: žaibo belaukiant

Jau pakankamai ilgą laiką kalbame apie tvarumą, atsakingą verslą ir žaliosios transformacijos tikslus. Tačiau kuo daugiau šių temų komunikacijoje, tuo dažniau kyla ir kitas klausimas – kur baigiasi tvarumo komunikacija ir prasideda “greenwashing” arba žaliasis manipuliavimas?

Greenwashing iš esmės reiškia situaciją, kai verslas apie savo produktą, paslaugą ar veiklą sudaro klaidinantį arba pernelyg palankų įspūdį aplinkosaugos požiūriu. Kitaip tariant, kai siekiama atrodyti tvaresniems, nei iš tiesų esama.

Problema ta, kad greenwashing dažniausiai slypi ne akivaizdžioje netiesoje, o gerokai subtilesnėse formose. Migloti teiginiai, tokie kaip “bio”, „eco“, „green“ ar „environmentally friendly“, nepateikiant aiškaus paaiškinimo, ką konkrečiai tai reiškia. Garsiai komunikuojamas vienas „žalias“ aspektas, nutylint bendrą produkto ar veiklos poveikį ar ignoruojant ir ne tokias “green” sudedamąsias dalis. Skambūs pažadai apie ateitį, kai nėra nei aiškaus plano, nei tarpinių tikslų, nei realių priemonių jiems pasiekti. Vizualai, simboliai ar etiketės, kurie labiau kuria įspūdį nei pagrindžia turinį.

Būtent todėl greenwashing šiandien nebėra vien reputacijos klausimas. Tai tampa ir teisinės rizikos klausimu.

Klaidinantys tvarumo teiginiai gali paveikti vartotojų sprendimus, iškreipti konkurenciją ir mažinti pasitikėjimą rinka. O svarbiausia – jie kenkia tiems verslams, kurie iš tikrųjų investuoja į realius, o ne deklaratyvius tvarumo sprendimus.

Mano vertinimu, verslui šiandien svarbiausia užduoti sau ne klausimą, ar teiginys skamba patraukliai, o klausimą, ar jis yra tikslus, aiškus ir įrodomas. Ar bendrovė galėtų pagrįsti savo komunikaciją dokumentais, duomenimis, metodika? Ar vartotojui iš tiesų aišku, kas turima omenyje? Ar už pažado stovi realus turinys?

Būtent čia ir atsiranda riba tarp teisėtos komunikacijos ir klaidinančio įspūdžio kūrimo.

Artimiausiu metu šios temos reikšmė tik didės. ES priimta Direktyva (ES) 2024/825, dar vadinama „Empowering Consumers for the Green Transition“, numato griežtesnius reikalavimus vartotojams pateikiamiems tvarumo ir aplinkosauginiams teiginiams. Naujieji reikalavimai bus taikomi nuo 2026 m. rugsėjo 27 d. Tai reiškia, kad jau visai netrukus bendriniai, migloti ir neįrodomi „žalieji“ pažadai verslui kels dar didesnę riziką, dėl ko tikėtina, kad kai kurių produktų pakuotės palaipsniui bus keičiamos.

Todėl laimės ne tie, kurie apie tvarumą kalbės garsiausiai, bet tie, kurie kalbės tiksliai, atsakingai ir galės savo teiginius pagrįsti. Šiandien jau nebeužtenka atrodyti tvariam. Reikia mokėti tai įrodyti.

Kuo daugiau žmonių šiandien kartoja „neturiu laiko“, tuo labiau atrodo, kad problema jau seniai nebe laike.

Prevence Podcast pokalbis su Dovilė Daugvilaitė-Zubcovė Planas gyvenimas įkūrėja gavosi labai ne apie produktyvumą ta klasikine LinkedIn prasme.

Ne apie tai, kaip suspėti daugiau. O apie tai, kodėl žmonės šiandien gyvena su nuolatiniu jausmu, kad kažką pamiršo, kažko nepadarė ir visą laiką kažkur vėluoja — net kai objektyviai neturi tiek daug, kiek patys sau kartoja.

Ir turbūt stipriausia epizodo vieta buvo labai paprasta mintis: chaosas dažniausiai prasideda ne nuo darbų kiekio. O nuo to, kad žmogus nebesupranta savo gyvenimo apimties.

🎙 Kalbėjome apie:

🔹 hustle kultūros ekstremumus ir kodėl dirbti 24/7 nėra brandumo ženklas;
🔹 multitaskinimą, kuris dažniausiai tėra nuolatinis dėmesio draskymas;
🔹 žmones, kurie viską laiko galvoje ir gyvena nuolatiniame nerime;
🔹 vadovus, kurie tampa savo komandų nuolatiniais konsultantais;
🔹 ir kodėl sistema realiai nesuvaržo — o kaip tik grąžina laisvę.

Kviečiame pasiklausyti – https://youtu.be/qXw3MWCsggE

Tinklalaidę filmuojame Workland Lithuania - pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvėse.

Tinklalaidės dovanų rėmėjai:

⚡️Brite drink - skirtas koncentracijai, produktyvumui ir energijai be jos šuolių ar kritimų. Įsigyk: get.britedrinks.com/prevence
⚡️Su nuolaidos kodu PREVENCE -25% nuolaida visų skonių gėrimams.
💫 Cannumo - fermentuotas gėrimas su gyvosiomis bakterijų kultūromis, sukurtas kasdienei rutinai. Be pridėtinio cukraus, natūraliai fermentuotas ir nepasterizuotas.
Klausytojams suteikiame net 15 % nuolaidą su kodu: PREVENCE15 ✨
🫐 Fruttberry skaidulų mišiniai - Kurk sveikesnius įpročius su fruttberry ! Make healthy simple!
💻 Mark Sign - Pasirašyk dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu per MarkSign.lt

Planavimas nėra kalėjimas – Dovilė Daugvilaitė-Zubcovė | Prevence Podcast #80 ⚡️BRITE drink - skirtas koncentracijai, produktyvumui ir energijai ...

Nuo 2026 m. birželio Lietuvoje įsigalioja naujas darbo užmokesčio skaidrumo reguliavimas.

Tačiau svarbiausia žinia darbdaviams yra ne pati direktyva, o tai, kad pagrindinis pasiruošimo etapas vyks būtent 2026 metais.

Seimas priėmė Darbo kodekso pakeitimus, kuriais įgyvendinami ES darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimai. Reguliavimas įsigalios etapais:

▪ nuo 2026-06-07 darbdaviai turės užtikrinti, kad darbo užmokestis būtų nustatomas pagal objektyvius ir lyčiai neutralius kriterijus;
▪ nuo 2027-01-01 pradės veikti duomenų teikimo ir viešinimo mechanizmai per „Sodrą“.

Pirmajame etape nuo birželio darbdaviai turės užtikrinti, kad darbo užmokestis būtų nustatomas pagal objektyvius, lyčiai neutralius kriterijus, o atlygio skirtumai galėtų būti realiai pagrindžiami tiek darbuotojų, tiek priežiūros institucijų atžvilgiu. Taip pat darbo užmokesčio duomenys nebegalės būti laikomi konfidencialia informacija, jeigu darbuotojas juos atskleidžia siekdamas užtikrinti savo teisę gauti vienodą darbo užmokestį už tokį patį ar vienodos vertės darbą.

Kartu keičiasi ir dalis darbuotojų atrankos praktikos. Darbdaviai nebegalės prašyti kandidatų informacijos apie ankstesnį darbo užmokestį, siekiant išvengti istorinio atlygio perkėlimo į naujus darbo santykius.

Nuo 2027 m. darbdaviai turės teikti „Sodrai“ duomenis apie darbo užmokestį, pareigybių grupes, darbo laiką bei jo režimą. Šių duomenų pagrindu bus apskaičiuojami vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai, o dalis informacijos taps viešai prieinama. Darbuotojai taip pat įgis teisę kreiptis dėl informacijos apie vidutinį darbo užmokestį jų pareigybių grupėje.

Todėl pagrindinė rizika šiandien nėra pats duomenų teikimas. Esminis klausimas – ar įmonės darbo apmokėjimo sistema būtų pagrindžiama, jei ją reikėtų vertinti iš išorės.

Iki 2026 m. pabaigos darbdaviams paliekamas pereinamasis laikotarpis peržiūrėti darbo apmokėjimo sistemas, nusistatyti aiškius pareigybių grupavimo kriterijus, suvienodinti atlygio nustatymo praktiką ir įsivertinti galimas rizikas prieš prasidedant duomenų viešinimui.

Jei jūsų įmonei aktualus pasirengimas darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimams, dabar yra tinkamas metas įsivertinti, ar darbo apmokėjimo sistema, priedų skyrimo tvarka ir susiję vidaus dokumentai atitinka naujojo reguliavimo kryptį.

Didžiausios rizikos dažniausiai kyla ne dėl pačios sistemos egzistavimo, o dėl nevienodos atlygio nustatymo praktikos, neaiškių kriterijų ar dokumentų, kurie darbuotojo ginčo ar VDI vertinimo atveju nebūtų pakankamai pagrindžiami.

Todėl darbdaviams, kurie nori pasiruošti iš anksto, rekomenduojama atlikti darbo dokumentų auditą:

📩 [email protected]
📞 +370 664 42822

Šeimos ginčuose neretai atsiranda situacijų, kai viena iš šalių siekia surinkti papildomą informaciją apie kitą sutuoktinį – peržiūrimi telefonai, kompiuteriai, el. paštas ar socialinių tinklų paskyros.

Praktikoje tai dažnai pateisinama siekiu įrodyti tikrąsias aplinkybes arba sustiprinti savo poziciją skyrybų procese.

Tačiau tokie veiksmai gali peržengti šeimos teisės ribas ir tapti baudžiamosios teisės klausimu.

Būtent tokią situaciją neseniai nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-697/2026.

Byloje buvusi sutuoktinė prisijungė prie kito sutuoktinio darbo kompiuterio ir peržiūrėjo jame esančią informaciją. Vėliau dalį rastų duomenų ji panaudojo teikdama informaciją institucijoms ir santuokos nutraukimo procese.

Tačiau pati prisijungimo aplinkybė tapo baudžiamosios bylos pagrindu – teismai konstatavo, kad moteris neteisėtai prisijungė prie informacinės
sistemos ir taip pažeidė kompiuterio apsaugos priemonę – prisijungimo slaptažodį.

Galiausiai ji buvo pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir nubausta pinigine bauda, taip pat priteista neturtinė žala nukentėjusiajam.

LAT šioje byloje aiškiai akcentavo svarbų principą: baudžiamosios atsakomybės kontekste esminę reikšmę turi ne techninis prisijungimo sudėtingumas, o pats neteisėtos prieigos faktas.

Ši praktika yra reikšmingas priminimas, kad šeimos ginčuose naudojamos technologijos – telefonai, kompiuteriai, el. paštas ar socialiniai tinklai – teisiškai vertinami kaip saugomos informacinės sistemos.

Todėl bandymas rinkti įrodymus apie kitą sutuoktinį praktikoje gali sukelti papildomų teisinių pasekmių pačiam informaciją renkančiam asmeniui – nuo civilinės atsakomybės iki baudžiamosios bylos.

Konsultuojame klientus įvairiose šeimos ginčų stadijose – nuo pirmųjų konflikto eskalacijos etapų iki atstovavimo sudėtinguose skyrybų, turto padalijimo, bendravimo su vaikais ar kituose šeimos teisės ginčuose:

📩 [email protected]

📞 +370 664 42822

Kai klausaisi istorijų apie greitai augančius verslus, labai dažnai viskas skamba gana tvarkingai: investicijos, plėtra, naujos rinkos, augantis prekės ženklas. Tačiau realybėje didelė augimo dalis vyksta momentuose, apie kuriuos dažniausiai niekas nekalba.

Naujas „Prevence Podcast“ pokalbis su Mykolu Karpičiumi – Cannumo įkūrėju ir vadovu, vienu iš lietuvių, patekusių į „Forbes 30 Under 30 Europe“ sąrašą, prasideda nuo labai paprastos istorijos – vaikino iš Vaidotų, kuris šiandien vysto vieną sparčiausiai augančių health & wellness prekės ženklų Baltijos šalyse.

Kuo toliau kalbėjomės su Mykolu, tuo aiškiau tapo, kad ši istorija toli gražu nėra apie greitą sėkmę. Tai pokalbis apie founderio mąstyseną ir tai, kaip ji ilgainiui gali tapti svarbiausiu verslo augimo arba stagnacijos veiksniu.

🎙 Epizode palietėme temas, kurios labai atpažįstamos daugeliui augančių verslų:

🔹 Komforto zona, kuri tampa rizika

Mykolas atvirai sako – viena didžiausių „Cannumo“ klaidų buvo per ilgai užsibūti Lietuvoje. Kai rinkoje tave jau žino, kai durys atsidaro greičiau, lengva patikėti, kad augimas vyksta savaime. Tačiau tarptautinė plėtra labai greitai grąžina į realybę.

🔹 Trumpalaikiai pralaimėjimai dėl ilgalaikės vertės

„Cannumo“ šiandieninę stadiją Mykolas vadina ne sėkme, o klaidų ir pamokų etapu. Tai labai reta, bet brandi founderio pozicija – sąmoningai priimti trumpalaikius pralaimėjimus, kad būtų aiškiau, kas iš tikrųjų veikia.

🔹 Kodėl neužtenka tik gero produkto?

Pokalbyje daug kalbame apie tai, kodėl neužtenka turėti gero produkto. „Cannumo“ augimas remiasi ne tik inovatyviu produktu, bet ir gebėjimu kurti aktualų turinį bendruomenei, gebėti ją suburti į renginius, palaikyti bendradarbiavimą su mokslininkais bei klinikomis.

🔹 Investuotojas kaip realybės patikrinimas

Po „Ryklių“ etapo prie „Cannumo“ prisijungęs Tadas Burgaila Mykolui tapo ne tik investuotoju, bet ir žmogumi, kuris padeda nenutolti nuo skaičių, realybės ir per didelio founderio impulso. Kaip sako Mykolas, kartais svarbiausia komandoje turėti žmogų, kuris gali nuleisti ant žemės.

🔹 „Cannumo“ vizija – ne tik papildai

Ateities planuose – nauji produktai, žarnyno mikrobiomo sprendimai, FMCG linijos, digital sprendimai, renginiai ir platesnė health & wellness ekosistema. Mykolas „Cannumo“ mato ne kaip vieno produkto verslą, o kaip prekės ženklą, kuris gali atsakyti į klausimą: ką žmogus veikia po 17 val., kai uždaro kompiuterį?

Gal todėl šis epizodas gavosi ne tik apie verslą. O apie žmogų, kuris bando augti kartu su tuo, ką kuria. Kviečiame pasiklausyti - https://youtu.be/vjIiwhwGNVo

Tinklalaidę filmuojame Workland Lithuania - pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvėse.

Tinklalaidės dovanų rėmėjai:

🫐 Fruttberry skaidulų mišiniai - Kurk sveikesnius įpročius su fruttberry ! Make healthy simple!
💻 Mark Sign- Pasirašyk dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu per MarkSign.lt

Komfortas vystant verslą yra pavojingas – Mykolas Karpičius | Prevence Podcast #79 Kai klausaisi istorijų apie greitai augančius verslus, labai dažnai viskas skamba gana tvarkingai: investicijos, plėtra, naujos rinkos, augantis prekės ženkl...

Kartais žmonės išsenka ne nuo teisės.

Jie pavargsta nuo aplinkos, kurioje metų metais esi „pakeliui“ į rimtesnius klientus, didesnę atsakomybę ar partnerystę, tačiau realiai vis dar sukiesi tame pačiame rate. Kai augimas tampa labiau priklausomas nuo struktūros nei nuo tavo realių galimybių, anksčiau ar vėliau atsiranda jausmas, kad gali daugiau.

Todėl šiandien yra Tavo galimybė, nes PREVENCE ieško patyrusio (-ios) teisininko (-ės), kuris (-i) prisijungtų prie mūsų corporate praktikos grupės.

Dirbame ne tik su ilgalaikiais verslo klientais, bet ir su sparčiai augančiais startuoliais, technologijų, IT, gaming, e-commerce ir kitų dinamiškų industrijų projektais. Komandoje nuolat turime kompleksinių sandorių, investicinių klausimų, akcininkų santykių, įmonių steigimo, restruktūrizavimo bei M&A projektų.

Ieškome žmogaus, kuris turi corporate / komercinės teisės patirties, geba savarankiškai valdyti sudėtingesnius projektus ir kuriam įdomi ne tik teisė, bet ir pats verslas.

Taip pat matome vietą žmogui, kuris šiandien dirba kitoje teisinėje aplinkoje — pavyzdžiui, notariate — tačiau jaučia, kad nori daugiau dinamikos ir sudėtingesnių projektų. Papildoma patirtis M&A, IT ar gaming industrijose būtų didelis privalumas.

Labai aiškiai tikime vienu dalyku — ambicingų žmonių nereikia dirbtinai stabdyti. Todėl pas mus nėra dirbtinai kuriamų stotelių, kurios tik pailgina kelią iki partnerystės. Žmonės labai anksti gauna santykį su klientais ir galimybę augti pagal kuriamą vertę, o ne pagal tai, kiek metų formaliai praleido organizacijoje.

Taip pat mums svarbu, kad stiprus teisininkas galėtų realizuoti save plačiau nei vien klasikinėje advokatūroje. Dėl to vystome projektus, kurie Lietuvos teisinių paslaugų rinkoje vis dar nėra standartas — vienas jų „Prevence Podcast“, kuriame kalbiname verslo kūrėjus, investuotojus, vadovus ir kitų sričių profesionalus. Susipažinki - https://www.youtube.com/

Komandai suteikiame modernius AI ir kitus technologinius įrankius, leidžiančius dirbti efektyviau ir kurti didesnę pridėtinę vertę klientui.

Taip pat turime vieną stipriausių performance-based motyvacinių sistemų Lietuvos teisinių paslaugų rinkoje — orientuotą į rezultatą, iniciatyvą ir kuriamą vertę.

Jeigu jauti, kad tau artimesnis toks požiūris į advokatūrą ir verslą — susisiekime: [email protected]