Cubis.lt

Kai lentynoje pradeda nebelikti vietos, visada atrodo, kad reikia dar vienos lentynos. Bet kartais prieš tai visai verta stabtelėti ir peržiūrėti, kas joje iš tikrųjų turi likti. Aš tokiais momentais dažniausiai atsirenku knygas, kurias gal jau laikas parduoti, atiduoti ar perleisti kitam, šiek tiek kitaip perdėlioju lentyną ir pasilieku tas, kurias labiausiai myliu ar noriu matyti kasdien. Man visada jaukiau, kai lentyna nėra tiesiog maksimaliai prigrūsta, o joje lieka vietos ir mažoms detalėms, dekorui, kuris primena istorijas ar kažkada ypač patikusias knygas. Tada ji atrodo ne tik pilna knygų, bet ir labiau gyva, sava. O kaip jūs — kai vietos lentynoje beveik nebelieka, renkatės sutalpinti kuo daugiau ar palikti vietos ir knygoms, ir lentynos jaukumui? 🤍

Kai tvarkau knygų lentyną, vis pagalvoju, kad nėra vieno teisingo būdo, kaip jas rūšiuoti. Vieniems patogiausia viską laikyti pagal žanrą, kiti mėgsta vienoje vietoje matyti mėgstamų autorių knygas, o dar kiti lentyną dėlioja taip, kad ji tiesiog džiugintų akis. Kartais ir pati knygas perrikiuoju ne pagal taisykles, o pagal nuotaiką, ką norisi labiausiai matyti, prie ko ranka dažniausiai tiesiasi, ar tiesiog kas tuo metu labiausiai tinka bendram lentynos vaizdui. Man atrodo, kad geriausia lentynos tvarka yra ta, kuri tinka būtent tau, kai knygas patogu rasti, lentyna neatrodo chaotiška ir prie jos norisi sustoti dar kartą. O kaip jūs, ar turite savo nusistovėjusį dėliojimo būdą, ar viskas labiau priklauso nuo nuotaikos? 🤍

Mes tikim, kad skaitymas yra daugiau nei tik knyga. Tai laikas sau, vidinis atsistatymas ir akimirkos, mažos ar ilgos, kurias norisi sustabdyti 🤍
Todėl kuriam detales, kurios būtų su jumis kiekviename puslapyje 📖✨

Kai kurios knygos patraukia ne tik savo istorija, bet ir tuo, kaip atrodo lentynoje. Ir, tiesą sakant, kartais tikrai suprantu tą jausmą, kai vien dėl gražaus leidimo norisi stabtelėti ilgiau. O jums svarbūs sprayed edges ir gražūs viršeliai, ar visgi svarbiausia pati istorija ir nesvarbu, kaip knyga atrodo? 🤍

Pavasaris man kažkaip visada ateina ne tik su noru tvarkyti namus, bet ir su noru peržiūrėti savo knygų lentyną, labiau iš noro truputį atgaivinti savo jaukų kampelį, prie kurio kasdien sustoja akys. Išsiimu knygas, pervalau lentynas, nuvalau susikaupusias dulkes nuo viršaus, atlaisvinu pergrūstas vietas ir pasitikrinu, ar knygos nesuspaustos per stipriai. Stengiuosi jų nestumti iki pat galo, kad liktų šiek tiek oro, ir vis primenu sau nelaikyti jų ten, kur stipriai kaitina saulė. Kartais dar perrikiuodama randu sunkesnėms knygoms stabilesnę vietą, o kai kurios tuo pačiu primena, kad gal jau laikas jas parduoti, atiduoti ar perleisti kažkam kitam. Tokie maži dalykai atrodo visai paprasti, bet po jų lentyna kažkaip ir vėl atrodo gyva, tvarkinga ir dar labiau kviečianti prie jos sustoti. 🤍

Kartais pertrauka reikalinga.
Tik po geros knygos sunkiausia dalis - sugrįžti į tikrą pasaulį ir vėl dirbti. 😅📚