Irmida

Jeigu erelį uždarysi į gražų, saugų, patogų sodą, problema nebus jo paradigma.

Problema bus ta, kad jo pasaulis tapo per siauras tam, kuo jis yra.

🪶

Man vis prisimena Friedrich Nietzsche mintis, kad žmogus kenčia ne todėl, jog yra silpnas, o todėl, kad gyvena mažesnį gyvenimą nei jo prigimtis leidžia.

Tu neieškai naujos savęs.

Tu ilgiesi gyvenimo, kuriame būtų daugiau tavęs.

Kartais žmogus jaučiasi blogai ne todėl, kad kažkas su juo negerai.

Kartais jis tiesiog per ilgai gyvena gyvenimą, kuris tapo per mažas tam, kuo jis jau yra tapęs. 🤍

Irmida

Po paskutinių įvykių Lietuvoje dar kartą aiškiai matosi, kaip svarbu mokėti reaguoti ne tik protu, bet ir kūnu.

Kai įvyksta netikėta situacija, nervų sistema gali pereiti į stiprią streso reakciją:
— oro trūkumo jausmas
— panika
— drebulys
— stiprus vidinis neramumas
— sustingimas

Tokiais momentais labai svarbu žinoti:
— kas vyksta žmogaus kūne
— kaip pačiam išlikti stabilesniam
— kaip nereaguoti panika į paniką
— kaip padėti sau, vaikui, kolegai ar kitam žmogui grįžti į saugumo pojūtį.

Nes kai bent vienas žmogus situacijoje išlieka stabilesnis, visai kitaip jaučiasi ir aplinka.

Kaip sertifikuota mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) mokytoja vedu praktinius gyvus susitikimus apie:
— nervų sistemos reguliaciją stresinėse situacijose
— kvėpavimą ir kūno stabilizavimą
— kaip padėti sau ir kitam stipraus išgąsčio metu
— dėmesingą reagavimą įtemptose situacijose

Jei jaučiate, kad tokio praktinio susitikimo jūsų žmonėms šiuo metu reikia — susisiekite.

https://irmida.lt/lektore/

Irmida

Dažnai girdžiu vieną sakinį:

„Matau tavo drąsą būti savimi.”

Ir tada klausimą:

Kaip atlaikyti kitų požiūrį,
kai tavo gyvenimas pereina į naują kokybę?

Rytoj laiške — mano mintys apie tai.

Laiškai - Irmida Rašau tiems,

Kalbu žmonėms taip, kad jie atpažintų save.

Mano instrumentas — gyvas žodis.

Vienus paliečia muzika.
Kitus — teatras.
Trečius — filmas ar paveikslas.

Mes visi save sutinkame per skirtingas patirtis.

Aš — per kalbą.

Per gyvą buvimą.
Per tikrą žmogaus pokalbį.
Per klausimus, po kurių kažko savyje jau nebegali nematyti.

Kalbu apie tai:

— kaip atpažinti save už vaidmenų, pareigų ir istorijų
— kaip grįžti į savo vidinį autoritetą
— kaip suprasti gyvenimo perėjimus, o ne jų bijoti
— kaip priimti sprendimus, kai viduje jau žinai
— ką reiškia būti žmogumi santykiuose, pokyčiuose, praradimuose ir brandoje

Tai ne motyvacinės paskaitos.

Tai gyvi susitikimai, kuriuose žmogus ne tik klauso.

Jis susitinka su savimi.

Jei ieškote gyvo formato savo bendruomenei, renginiui ar erdvei — parašykite.
https://irmida.lt/lektore/

Jei reikia ne auditorijos atpažinimo, o asmeninio sprendimo momento — tam yra mano 1:1 erdvė.
https://irmida.lt/perejimo-sesija/

https://irmida.lt/

Mes “projektoriai” arba “patarėjai” (human dizain ar BG5 kalboje) suvokiu jog esame labai skirtingi, bet mus jungia noras įkopti į kalnus, nueiti ilgiausius kilometražus, tam jog įrodyti ,kad galiu💪💪💪
Bet ištikrųjų mes nesame energetinis tipas, ir mums nėra ko iškrauti, mes neturime tos 100% batareikos kaip pvz. “generatoriai”.

Labai gilinuosi, mokausi jau keleta metų, kai man patvirtino prigimties veikloje esanti profesionali specialistė Skirmantė Juknė Codes Of You … gyventi savo prigimtimi.
Išgirdus info apie save per jos BG5 konsultaciją labai labai viduje apsidžiaugiau, nes pagaliau kažkas pagaliau įvardino, tai ką jaučiau visą gyvenimą ir tai kaip noriu veikti ir gyventi savo gyvenime.

Aišku tuo pat metu suvokiau jog tai bus ir užduotis veikti savo prigimties veikla ir savu tempu.
Ir tai tikrai nėra paprasta, nes realiai viskas iš esmės keičiasi - suvokimose, mąstyme… tempe.

Ir kai įvyko pagaliau įgarsinimas, įvyko lyg ir patvirtinimas to kas visą mano gyvenimą man yra artima savo vidiniame žinojime.

Ir jau keletą metų mokausi veikti taip kaip esu ištikrųjų savo prigimties veikoje.
Neklausyti kitų atrodytų logiškų proto patarimų, ir apskritai gyventi savo vertėje, turėti, auginti savo vidinį autoritetą.

Ir kas kartą kai pasirenku ne taip kaip jaučiu, esu dosniai apdovanota … sloga, temperatūra, kosuliu … kūnas visada duoda apie save žinoti STOP ⛔️, jei neklausau savęs.

Kiek laiko reikia skirti savianalizei, dėmesiui, kiek daug metų, kantrybės, neprarasti savyje kūrybos, norėti savo prigimties veiklos, pokyčio, nesvarbu jog visa kas atgyveno pasibaigia ir tenka pradėti nuo pradžių vėl ir vėl vis gryniau ir tikriau kol atrasi savo prigimties veikimą. Man tai atrodo esminis prasmingas veikimas mūsų veikime.

Pasvajoju, o jei dauguma veiktume pagal savo prigimtį?
Kiek daug tikrumo ir tiesos būtų. Nebūtų tiek pervargusių žmonių tikrai.

Bet šiuolaikineje visuomenėje daugelis ieško srities, kuri būtų populiari …. ir bando ten išmokti pirmiausia “save” …. Daugeliui eina pirma pinigai, vėliau bandymas pritempti kad patiktų …. Ir galbūt ateina ir iki esmės, prasmės …

Aš kviečiu sugrįžti į savo vidinį autoritetą gyventi savo gyvenimą, ir turėti drąsos, nesvarbu jog galbūt reikės viską pradėti nuo pradžių. Tai turi labai daug prasmės patikėk!!!!
Ir kai esi savo prigimties veikime, norisi jog sužinotų, surastų, būtent tie kurie ieško manęs, tuo labai tikiu, jog atrandame vieni kitus ir taip gausiai apdovanojame :
Taigi jei tai tau, tu žinai
https://irmida.lt/perejimo-sesija/

Skaitau gyvas paskaitas bendruomenėms, organizacijoms ir erdvėms,
kuriose svarbus ne tik žinojimas,
bet ir tikras žmogaus santykis su savimi.

Temos, kurias šiuo metu nagrinėju paskaitose:

– kodėl žinome, bet vis dar nepasirenkame
– perėjimas į vidinį autoritetą
– gyvenimas, kai nebegali išduoti savęs
– vidinė įtampa tarp „reikia“ ir „noriu gyventi savaip“

Tai ne motyvacinės paskaitos
ir ne greiti atsakymai.

Tai gyvas kalbėjimas apie momentus,
kuriuose žmogus pradeda aiškiau matyti save
ir savo gyvenimą.

Jei jauti, kad ši tema rezonuoja tavo bendruomenei ar erdvei — parašyk man asmeniškai.

Lektorė - Irmida Skaitau gyvas paskaitas bendruomenėms, organizacijoms ir erdvėms, kuriose svarbios ne tik žinios, bet ir tikras žmogaus santykis su savimi.

Lengvumas. Grožis. Mėgavimasis gyvenimu. Tai labai svarbu. Bet tik tada, kai tai tikra. Be saviapgaulės.

Nes „mėgavimasis“ labai lengvai tampa būdu nežiūrėti į tiesą. Būdu likti. Likti ten, kur esi. Ir bandyti iš to išspausti sultis.

O brandos vietoje ateina kitas momentas – laikas užaugti. Prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Už tai, kaip gyveni. Ir pripažinti, ko nebenori. Kas pasibaigė. Neužsimerkti. Nebegyventi iliuzijoje.

Ir tada atsiranda sprendimas. Perėjimas.

Ir tik tada prasideda nauja kokybė. Atsiranda tikrasis lengvumas. Kūryba tampa gyva. Gyvybė pradeda pulsuoti kitaip. Ir tu pradedi mokytis mėgautis – jau kitoje kokybėje.

Ne kaip tikslu. O kaip pasekme, kurios nebereikia siekti.

Sugrįžti į save reiškia nustoti ieškoti patvirtinimo. Sugrįžti į vidinį autoritetą reiškia pradėti gyventi savimi.

Ir iš šitos vietos tu kuri dar kitaip. Ne dėl kitų. Ne tam, kad būtum reikalinga. O todėl, kad tai esi tu.

Ir tada tampi tikra dovana. Ne stengdamasi. O tiesiog būdama.

Jei jauti – tu jau žinai.

Irmida

Irmida Petrulė